Viena iš naujienų - Kultūros fondo pertvarkos, kurios nulems kitokį lėšų skirstymą teatro kūrėjams. Atsiradus regioninėms taryboms, kurios geriau pažinodamos savąsias (regiono) kultūros įstaigas, jų veiklą, pasiekimus ir ketinamus įgyvendinti projektus bei programas, objektyviau spręs finansavimo klausimus. Tad daugeliui teatrų, kurie iki šiol gal likdavo prie viešų finansų „dalybų stalo“ nepastebėti, atsiras galimybių gauti fondo paramą.

Antra su teatrų bei kitų kultūros įstaigų perspektyvomis susijusi naujiena - Moksleivio kultūros pasas. „Jį įvesti gal dar šį rudenį spėsime. Šiemet biudžete tam numatyta 6 milijonai eurų. Mėginsime paruošiamuoju etapu eiti į virtualią erdvę, kad nereikėtų leisti pinigų tų pasų - kortelių gamybai. Tuomet teatrai, muziejai, kitos įstaigos galėtų daugiau lėšų panaudoti moksleivių kultūros ugdymui. Privalomai mokyklos turės įpareigojimą organizuoti tą veiklą - teatrų, muziejų lankymą. Su Švietimo ministerija bus tariamasi, kokie spektakliai ar muziejų programos moksleiviams tinkamiausi, kaip kultūros, žmogaus augimo, išprusimo dalis. Galima sakyti, teatrai augins sau žiūrovą, ir po kelerių metų nebus nė vieno vaiko, kuris neapsilankytų teatre. Nors nemažiau kaip dvylika kartų. Tačiau kol kas, išskyrus miestus, daugiau nei pusė vaikų išauga nepamatę nė vieno spektaklio“, - aiškino idėjos esmę R. Karbauskis.

Dabar turime 220 kūrybinių darbuotojų mūsų teatre, iš jų daugiau nei 80 - per dešimtmetį pas mus atėję nauji žmonės.

Kauno valstybinio lėlių teatro vadovo Sigito Klibavičiaus pastebėjimu, „vieninteliai lėlių teatrai jau seniai dalyvauja ugdomajame procese, ir tai jiems neblogai sekasi. Augina žiūrovą ir sau, ir kitiems teatrams. Tačiau už pasiektus rezultatus (daugybę suvaidintų spektaklių, kuriuos pamato šimtai bei tūkstančiai žiūrovų) nei Kauno muzikinis, nei Lėlių, nei kiti teatrai materialaus paskatinimo nesulaukia. Dotacijų niekas neskiria gerai dirbantiems teatrams.

ELTA skelbė, kad pirmadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narių iniciatyva, pirmą kartą Kaune surengtas valdančiosios partijos atstovų susitikimas su teatrų vadovais, skirtas Tarptautinei teatro dienai paminėti. Susitikime dalyvavo ir kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Aptarti svarbiausi planuojami pokyčiai, susiję su teatrų veikla.

Susitikime, Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pastebėjimu, daugiausia kalbėta apie finansus, o tiksliau - per menkus teatralų atlyginimus, kurie teatruose vidutiniškai siekia 520-600 eurų.

„Visi suprantame, kad kūrybos žmogus, dirbdamas viename darbe, iš tokios algos neišgyventų, tad atlyginimai bus didinami, tai pažadu“, - sakė viceministrė G. Žemaitytė. Tokią pačią poziciją išreiškė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

„Mes labai priklausomi nuo aukštųjų meno mokyklų. Jei taip atsitiktų, kad Kaune jų neliktų, teatras sunkiai gyvuotų. Dabar turime 220 kūrybinių darbuotojų mūsų teatre, iš jų daugiau nei 80 - per dešimtmetį pas mus atėję nauji žmonės. Reikėtų Lietuvoje sukurti gerą socialinių garantijų sistemą garbaus amžiaus sulaukusiems teatrų kūrybiniams darbuotojams, kad juos lengviau galėtų pakeisti jaunimas. O tai valstybė daug investuoja ruošdama, pavyzdžiui, muzikantus. Šie daugybę metų mokosi, paskui išvažiuoja dirbti į užsienį“, - į dar vieną visai Lietuvai opią problemą politikų dėmesį atkreipė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.

LVŽS Seimo narių biure, Kaune, parlamento pirmininkas V. Pranckietis ir Seimo nariai R. Karbauskis, Mindaugas Puidokas bei kiti valdančiosios partijos atstovai pasveikino Kauno teatrų vadovus artėjančios profesinės šventės proga, įteikė jiems padėkos raštus bei po simbolinę dovaną - ant jaučio odos išrašytą „Tautišką giesmę“.