K. Sobčiak įmetė balsalapį

 Rusijos opozicijos kandidatė į prezidento postą Ksenija Sobčiak įmetė savo pažymėtąjį balsalapį į balsadėžę ir paragino kritikuojančius Vladimirą Putiną piliečius balsuoti užuot boikotavus rinkimus.

K. Sobčiak, 36-erių buvusi televizijos žvaigždė, sakė žurnalistams Maskvoje, kad kuo didesnio palaikymo V. Putinas susilauks sekmadienio rinkimuose, „tuo griežtesnė sistema“ teks rusams per naująją jo kadenciją.

K. Sobčiak nepritaria boikotui, pasiūlytam opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti šiuose rinkimuose.

K. Sobčiak ragino V. Putino kritikus „vienytis“. Tačiau pastarieji mano, kad ją tylomis palaiko Kremlius, siekiantis parodyti, jog rinkimai yra demokratiški. O ji visa tai neigia – ji vienintelė iš kandidatų per kampaniją atvirai kritikavo V. Putiną.

A.Navalnas boikotavo rinkimus

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sakė, kad boikotavo sekmadienį vykstančius prezidento rinkimus, ir patarė rusams daryti tą patį.

A. Navalnui dėl teistumo buvo uždrausta kelti savo kandidatūrą šiuose rinkimuose, tačiau daug kas nuosprendį jam laiko politiškai motyvuotu.

Jis ragino savo šalininkus nebalsuoti sekmadienio rinkimuose, nes juose nėra jokios realios konkurencijos ir iš anksto aišku, kad juos laimės V. Putinas.

„YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše A. Navalnas sako: „Rinkimų dieną paprastai norėtųsi pasakyti „Aš balsavau“, bet iš tikrųjų esu čia pasakyti, kad nėjau balsuoti.“

Jis kritikavo septynis V. Putino varžovus, neprotestavusius dėl suklastotų biuletenių kimšimo į urnas ir kitų pažeidimų. Savo tinklaraštyje jis parašė: „Tokie kandidatai neverti jūsų balso.“

Rusijos opozicijos aktyvistai ir rinkimus stebinti nevyriausybinė organizacija „Golos“ sekmadienį pranešė apie daugybės pažymėtų biuletenių metimą į urnas ir daugkartinį balsavimą.

„Golos“ iki popietės paskelbė apie 1 764 pažeidimus, įskaitant trukdymą dirbti stebėtojams.

A. Navalno judėjimas skelbė, kad pasiuntė 33 tūkst. savanorių stebėti rinkimų ir kad kai kurie jų nebuvo įleisti į rinkimų apylinkes. Jo interneto svetainė paskelbė apie šimtus sukčiavimo atvejų, pirmiausia Maskvoje ir jos regione, Sankt Peterburge, Baškirijoje. 

Pats A. Navalnas tviteryje paskelbė nuorodą į klipą, kuriame matyti balsalapių kimšimas į urnas vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Centrinė rinkimų komisija sakė, kad atliks tyrimą, ir nurodė, kad maždaug 80-yje proc. rinkimų apylinkių yra stebėjimo kameros.

Parama V. Putinui Maskvoje ir Sankt Peterburge yra reikšmingai mažesnė nei bendrai Rusijoje, rodė apklausos.

Kadangi rinkimų baigtimi neabejojama, didžiausias dėmesys teko rinkėjų aktyvumui. Kremlius siekia tvirto mandato V. Putinui.

Opozicijos aktyvistai taip pat sakė matę, kaip policija autobusais vežė rinkėjus į rinkimų apylinkes ir kaip balsuoti atėjusiems rusams buvo dalijami nuolaidų kuponai.

Stebėtojų pašalinimo atvejų neužfiksuota

Rusijos vidaus reikalų ministerija skelbia, jog stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų per sekmadienį vykstančius Rusijos Federacijos prezidento rinkimus kol kas neužfiksuota.

„Iki 17 val. (Maskvos laiku) nebuvo nė vieno stebėtojų pašalinimo iš balsavimo patalpų atvejo“, - pranešė vidaus reikalų vicemistras Aleksandras Gorovojus.

Agentūra AFP skelbia, jog nepriklausomi rinkimų stebėtojai ir aktyvistai pranešė apie daug įtariamų incidentų, kai į balsadėžes buvo kemšami pažymėti biuleteniai ar daromi kitokie pažeidimai.

Rinkimų apylinkės veikia iki 20 val. vietos laiku.

Estijoje balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių

Estijoje Rusijos prezidento rinkimuose iki 16 val. balsavo 22 tūkst. šioje šalyje gyvenančių ar joje viešinčių Rusijos piliečių.

„Tai labai geras rodiklis, ypač atsižvelgus į tai, kad rinkimų apylinkės užsidarys 20 val., o rinkėjai į jas vis dar ateina. Tai - dukart daugiau nei per Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento žemųjų rūmų) rinkimus 2016 metais“, - sakė Rusijos ambasados Estijoje atstovas spaudai Denisas Mosiukovas.

Estijoje veikia devynios rinkimų apylinkės, iš jų keturios - Rusijos ambasados Taline pastate, taip pat keturios - Rusijos generalinio konsulato Narvoje pastate, viena - konsulinio skyriaus Tartu pastate.

D. Mosiukovas pabrėžė, jog balsavimas vyksta ramiai, be incidentų.

„Estijoje šiuo metu gyvena 83 tūkst. balso teisę turinčių Rusijos Federacijos piliečių“, - pridūrė jis.

Per 2012 metų Rusijos prezidento rinkimus Estijoje balsavo 22 tūkst. Rusijos piliečių.