Jo metu bus renkamos aukos Severodonecko vaikų namams ir Novodružesko mokyklai.

Karo nuniokotų zonų žmonėms muzikantai ne tik dovanos muzikos, bet ir nuveš Lietuvos žmonių suneštų žaislų, knygų, piešimo priemonių, gražių drabužėlių ar kitų daiktų mažiesiems, kurie stokoja.

Aukoti į „Carito“ aukų dėžutę bus kviečiami ne tik ketvirtadienio koncerto, bet ir kitų Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiančių renginių lankytojai.

Trejus metus Lietuvoje gyvenanti ukrainietė Ella Korastelova neabejoja, kad Lietuvos žmonių pagalba pafrontės vaikams - labai svarbi ir vertinga.

„Valstybė stengiasi patenkinti bazinius prioritetus. Tarkim, sugriovė namą, tai lėšos bus skiriamos stogo remontui. O tokios, atrodytų, bendražmogiškos sritys, kaip pagalba vaikams, lieka antrame plane. Pavyzdžiui, kai iš Donecko vežė vaikus, kuomet įvyko susišaudymas, daugelis jų nustojo kalbėti. Ir tie vaikai patiria daug psichologinių bei finansinių sunkumų. Karo traumuoti vaikai tikrai džiaugsis kiekviena smulkmena - ryškiaspalviu pieštuku, spalvinimo albumu ar dailia kepuraite“, - sakė prieglobstį Lietuvoje gavusi moteris.

Prisidėti prie labiausiai stokojančių Rytų Ukrainos vaikų kasdienybės galima ir pervedant pinigų į specialią projekto sąskaitą: gavėjas - Lietuvos Caritas A.s. LT02 7300 0101 3718 2270 Bankas „Swedbank“.

Kaip pasakojo E. Korastelova ir kita prieglobstį Lietuvoje gavusi moteris Ksenija Buinickienė, situacija Rytų Ukrainoje išlieka sudėtinga.

„Luhanske, Donecke vieni šaudo iš vienos pusės, kiti - iš kitos. Todėl gali nukentėt ne tik nuo priešo, bet ir nuo savų, kurie bando apsiginti. Namai sugriauti. Zonos, esančios šalia okupuotų teritorijų, taip pat kenčia“, - pasakojo Ella.

Ksenija prisiminė 2012-ųjų Europos futbolo čempionatą, kuris vyko Ukrainoje. Visi vaikščiojo su vėliavomis, net nepagalvodami, kad po poros metų už Ukrainos vėliavą kals prie sienos arba žudys.

„Prasidėjus Maidanui, visi tie kruvini įvykiai turėjo atgarsį Donecke. Mus ėmė gąsdinti, kad „banderai“ atvažiuos, už rusų kalbą jus nužudys, masinė tokia propaganda. Paskui taip ėjo ėjo, vėliau Krymas. Buvo dalis ukrainiečių, kurie tikėjo iš Rusijos gausią didesnes pensijas, dėl to nesipriešino. Kur mes gyvenome, tai buvo centras, bet už 150 metrų nuo mūsų namo - karinė bazė“, - pasakojo moteris.

Makejevas, kur buvo jos namai, 15 kilometrų nuo Donecko. Prie pat jos namo vyko tranzitas tarp Rusijos ir Ukrainos. „Buvo baisu, naktimis išjungdavo šviesas, kad nematytų gyventojai pravažiuojančios technikos. Kai kas bandė filmuoti, tačiau jie pamatydavo ir šaudavo iš automato į tą, kuris filmuodavo, visi buvo įbauginti“, - pasakojo moteris.

Apie galimybę lietuvių kilmės ukrainiečiams atvykti gyventi į Lietuvą ji sužinojo netyčia, iš interneto. Susiorganizuoti atvykimą užtruko apie mėnesį, 2015 metais prieš Kalėdas su visa šeima jau buvo Lietuvoje.

Kaip sakė Ella, čia padėjo integruotis Europos Sąjungos (ES) programa, Lietuvos valstybės pagalba ir finansine parama.

„Ilgai laukėme, kad karinė situacija ims taisytis, sūnus mokėsi institute, mes dirbome, tačiau pinigų daug neturėjome. Jeigu nebūtų finansinės paramos, mes vargiai būtume galėję atvažiuoti čia“, - sakė ji.

Pasak Ksenijos, padeda ir Lietuvos žmonės, „Caritas“ - moko kalbos, kviečia į visus savo renginius, palaiko, padėjo ieškotis būsto ir darbo. Vilniuje atvykstančiais rūpinasi Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, Kaune - „Raudonasis kryžius“.

Ella Lietuvoje mokosi profesijos - mėgins tapti darželio auklėtoja. Vienintelė problema - kalba, kurią jau supranta, bet dar ne viską moka pasakyti lietuviškai.

Ksenija valo namus. Kaip juokavo moterys, apsigyvenusios Lietuvoje jos abi išbandė save valymo srityje.

Šv. Kristoforo orkestro ir Lietuvos Caritas organizuojama Paramos akcija Rytų Ukrainos vaikams tęsis iki pat orkestro gastrolių į Ukrainą - kovo 7 dienos. Daugiau informacijos čia. [6]

Šv. Kristoforo orkestro ir „Carito“ rengiama paramos akcija - tęstinis projektas. Kartu mes galime padaryti daugiau, - Eltai sakė Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.