Tačiau jis neatmeta, kad jo pozicija gali pasikeisti po pokalbio su žemės ūkio ministru pirmadienį.

„Aš manau, po viso šito darbo šiandien dienai esu papuolęs į politinę spekuliaciją ir, aš manau, kad visus pradėtus darbus aš esu pasiryžęs tęsti“, – spaudos konferencijoje sakė E. Bėrontas.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas penktadienį teigė, jog E. Bėrontas galėtų trauktis savo noru – esą jis neturi pagrindo atšaukti E. Bėronto, nes iš valstybės tarnybos galima atleisti tik už pažeidimus. Ministras tikisi, kad dėl pareigūno, kurio skaidria veikla suabejota, likimo daugiau aiškumo bus pirmadienį.

E. Bėrontas teigė, jog būsimas pokalbis su ministru gali pakeisti jo poziciją.

„Aš manau, kad taip. Normalu, kad su vadovu sprendi, kad ir vadovui būtų paranku, bet ir pats turi galvą“, – žurnalistams sakė E. Bėrontas.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį abejojo, ar E. Bėrontas galėtų sėkmingai dirbti. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jo paskyrimas yra žemės ūkio ministro prerogatyva, bet sakė tikėjęsis kitokio jo sprendimo.

E. Bėrontas penktadienį tvirtino, kad jam yra svarbi šalies prezidentės ir premjero nuomonė. Su pastaruoju jis sakė bendravęs tik vieną kartą – apie nuo liūčių nukentėjusius ūkininkus.

„Dabar prieš metus pasivijo mane suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Prieš metus buvo kilęs nemažas ažiotažas. Per metus niekas nepasikeitė, ministras išlaikė pasitikėjimą“, – kalbėjo E. Bėrontas.

NMA vadovas nemažai kalbėjo apie tai, kad nuo 2014 metų, kai jis pradėjo vadovauti agentūrai, jos veikla gerėjo, o tam didelės įtakos padarė būtent jo pastangos.

„Pats kaip vadovas ketverius metus visus rodiklius pasiekdavau. Visad pavykdavo paspartinti paramos išmokėjimą, teisynas pakeistas ir paskutinius metus jis tapo parankesnis ūkininkui, o ne konsultantui“, – teigė NMA vadovas.

Jo teigimu, per pastaruosius ketverius metus NMA nustatė pažeidimų, todėl buvo neskirta arba susigrąžinta daugiau nei 44 mln. eurų paramos.

„Pirmieji metai – 12 mln. eurų, antrieji – 26 mln. eurų, 2016 metais – nepilni 5 mln. eurų ir 2017 metai – 2 mln. eurų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad man atkeliavus, aš radau pakankamai stiprią betvarkę prevencijos srityje ir priežiūros srityje“, – sakė E. Bėrontas.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo. Šiame tyrime E. Bėrontas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

FNTT prieš metus atliko kratas už Europos Sąjungos paramos skirstymą atsakingoje NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė vieno buvusių tarnybos vadovų – S. Siliciko – administruotus projektus. FNTT nekomentuoja, ar šios kratos susijusios su vykdomu ES lėšų švaistymu.

NMA nedaro įtakos OLAF tyrimui

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT šiuo metu tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų ES paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais, kai agentūrai jau vadovavo E. Bėrontas.

Jis penktadienį teigė, kad NMA šiam tyrimui negali padaryti jokios įtakos, o ES paramą projektams skiria Žemės ūkio ministerija. Anot jo, šiame procese nė vienas NMA darbuotojas nedalyvauja.

„Aš neįsivaizduoju, kaip galėtų daryti agentūra įtaką, kai nė vienas darbuotojas nedalyvavo sprendimo priėmime, kaip ir aš“, – tvirtino E. Bėrontas.

Anot jo, nei jis, nei NMA negali nulemti OLAF tyrimo baigties.

B. Markauskas prieš tapdamas ministru, buvo kooperatyvo valdybos nariu ir, pasak žiniasklaidos, dar buvo jo pajininkas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu kooperatyvo pajininkė yra B. Markausko mama Sofija Markauskienė.

E. Bėronto teigimu, dabartinis žemės ūkio ministras niekada nedarė jokios įtakos paramos skyrimui „Pienui LT“.

„Ministras nėra dalyvavęs jokiame sprendime dėl „Pienas LT“ paramos. Paskutinė parama skirta 2016 metais ir jis nebuvo dar savo pareigose. Nuo to laiko ministerija sprendimų, susijusių su „Pienu LT“ nepriėmė“, – kalbėjo E. Bėrontas.

Buvęs Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas E. Bėrontas NMA vadovu tapo 2014 metų pradžioje, laimėjęs konkursą. Tuo metu žiniasklaida rašė, jog konkursas vyko neskaidriai – jo sąlygos buvo suformuluotos per siaurai.

E. Bėrontas pakeitė iš NMA direktoriaus pareigų 2013 metų spalį pasitraukusį Saulių Silicką, kuris NMA vadovavo nuo 2005 metų.

NMA nuostatos nurodo, kad direktorių skiria ir atleidžia žemės ūkio ministras, o vienas žmogus vadovauti NMA gali tik dvi kadencijas iš eilės.