– Naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas priimtas prieš pusmetį, pakeitimai buvo gerai žinomi. Pone Bartaševičiau, ar anksčiau jūs kalbėjote su politikais ar leidėjais užsienyje ieškant labiau civilizuotų sprendimų nei lapų plėšymas?

V. Bartaševičius: Su užsienio leidėjais mes nelabai galime kalbėtis, kadangi tiražai pakankamai maži ir niekas dėl mūsų atskirų tiražų be alkoholio reklamos nespausdins. O Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentui pirmą laišką išsiuntėme pernai spalio 31 dieną ir paklausėme, ką turėtume daryti su užsienyje leidžiamais leidiniais, kai įsigalios reklamos draudimas.

Lapkričio 10 dieną gavome atsakymą, kad departamentui nesuteikta teisė aiškinti įstatymų ir kad ūkio subjektai, vykdantys žurnalų, laikraščių ir kitų spaudos leidinių platinimą, turi užtikrinti įstatymo vykdymą. Negavęs aiškaus atsakymo, lapkričio 14 dieną parašiau laišką Seimo Sveikatos reikalų, Kultūros, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetams. Laiške labai aiškiai įvardinau, kad mes neradome kito kelio ir svarstome įvairius variantus, pradedant puslapio išplėšimu su alkoholio reklama, lipduko užklijavimu ir baigiant užsienietiškų leidinių atsisakymu.

Prašiau, kad Seimas į tai atsižvelgtų ir kažką padarytų, nes laiko dar buvo. Iš Seimo kanceliarijos gavau žinią, kad mano laiškas gautas, o po kelių dienų atėjo atsakymas iš Kultūros komiteto, kad mano laiškas persiųstas komiteto nariams susipažinti. Daugiau jokio atsakymo iš Seimo nebuvo.

– Kiek leidinių jūs platinate?

V. Bartaševičius: Apie 800. Iš jų užsienietiškų apie 600, o 300 iš jų papuola į vadinamąją pavojingą zoną, kur gali būti alkoholio reklama.

– Kaip vyksta procesas? Jūsų darbuotojai perverčia žurnalą, sužymi puslapius su reklama ir tada susirinkusi cenzorių grupė plėšo po lapą arba klijuoja lipduką?

V. Bartaševičius: Imame beveik 200 puslapių žurnalą ir verčiame kiekvieną puslapį. Sužymime lipdukais puslapius su reklama, kuri yra labai įvairaus dydžio. Jei reklama per visą puslapį arba tai galinis viršelis, pavyzdžiui žurnale „Newsweek“, puslapį išplėšiame. Jei reklama degtukų dėžutės dydžio, ją markeriu užtušuojame. Jei reklama didesnė, klijuojame lipduką.

– Pone Puklevičiau, situacija mažų mažiausiai absurdiška. Žurnaluose reklama neretai yra tik ant vienos lapo pusės, kitoje pusėje – tekstas. Vadinasi, pirkėjas nusiperka sugadintą prekę?

Taip, situacija kvaila, nes žmogus, nusipirkęs žurnalą, negauna viso turinio, už kurį sumokėjo.

A. Puklevičius: Man ši situacija primena atvejį su Mikelandželo „Dovydo“ skulptūra Florencijoje. Ten religingi žmonės sugalvojo, kad nuogam „Dovydui“ reikėtų kelnaites užmauti. Sovietiniais metais erotiniuose žurnaluose tos vietos, kurių, esą, žmonės neturėtų matyti, taip pat buvo užtušuojamos. Taip, situacija kvaila, nes žmogus, nusipirkęs žurnalą, negauna viso turinio, už kurį sumokėjo. Žmonėms ribojama teisė į kokybišką leidinį.

– Turbūt žmonės kreipsis į vartotojų teisių tarnybas?

A. Puklevičius: Taip. Ir platintojas gali sulaukti skundų iš klientų, kad pirko vienokį žurnalą, o gavo kitokį, išdraskytą.

– Kaip visai tai gali atrodyti užsienio leidėjams? Turbūt juos pasiekia naujienos?

A. Puklevičius: Noriu tikėti, kad ypatingai šis dalykas nenuskambės, nes atrodysime kvailokai, kaip davatkų valstybė, bandanti būti šventesnė už popiežių. Duok Dieve, kad taip neįvyks, nes užsienio leidinių tiražai nėra dideli.

– Pone Bartaševičiau, tiek politikai, tiek kontrolieriai jau puolė raminti, kad kol kas baudos nebus taikomos, kad pavasario sesijoje bus grįžta prie šio įstatymo pataisų. Ar jus tai nuramino? Gal jau nebeplėšysite reklamų iš užsienio leidinių?

V. Bartaševičius: Gal aš senamadiškas, bet vadovaujuosi įstatymais. O kol kas niekur nėra parašyta, kad leidiniuose alkoholio reklama yra leidžiama. Jei gausiu raštą iš atsakingų institucijų, kad leidžiama, tada svarstysime, nes nenorime nutraukti tų leidinių platinimo. Bet kol pasakyta tik interviu metu, kad, neva, galimai galima, man tai yra galimai negalima, nes jau esame užsidirbę baudų, nors, manau, ir nebuvome kalti. Pasakymas šiuo atveju mums nieko nereiškia. Mes tikrai labai rimtai svarstome importo nutraukimą, kadangi puslapių plėšymas mums labai nepatinka, leidėjams taip pat nepatiks. Yra pardavėjų, kurie netgi atsisako tokius leidinius parduoti.

– Yra keliamas ir galbūt pagrįstas klausimas, ar šis lapų plėšymas nėra provokacija? Ar tai nėra protesto išraiška? Galbūt lapų plėšyti nereikia, galima užklijuoti, užtušuoti reklamą?

Kol kas nematome kito būdo, tik leidinių platinimo stabdymą. Beje, prenumeratos taip pat.

V. Bartaševičius: Sakykite, kiek formatų lipdukų aš turėčiau paruošti, kad galėčiau apklijuoti keletą tūkstančių skirtingo formato leidinių per savaitę? Tai yra neįmanoma. Kai reklama ant viso lapo, mes jį išplėšiame. Mes tikrai nenorime niokoti leidinių, tai ne mūsų tikslas. Mes norime juos parduoti, kad žmonės skaitytų, bet mums niekas nedavė jokio patarimo, kaip turėtume elgtis.

A. Puklevičius: Juk buvo kreiptasi dar spalio pabaigoje, bet net du mėnesius žmonės, priėmę įstatymą, nesiteikė nieko atsakyti, kaip jis bus taikomas. Ir tik dabar, kai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose visa tai buvo paviešinta, ir tam tikros įstatymo nuostatos tapo patyčių objektu, buvo susizgribta ir pradėta raminti, kad nieko nebus. O kur jūs buvote 2 mėnesius?

– Pone Bartaševičiau, kokį matote sprendimą?

V. Bartaševičius: Šiuo metu mes labiausiai linkstame prie užsienio leidinių platinimo nutraukimo, nes įstatymas negali būti pakeistas anksčiau negu kovo 1 dieną. O iki kovo dar pusantro mėnesio, per šį laiką pas mus bus daug leidinių. Plėšydami reklamas ir klijuodami lipdukus mes tikrai susilauksime nemalonumų iš leidėjų. To tikrai nenorime. Taip pat nenorime, kad Lietuvos vardas būtų minimas neigiamai. Kol kas nematome kito būdo, tik leidinių platinimo stabdymą. Beje, prenumeratos taip pat. Jeigu užsisakote, pavyzdžiui, „National Geographic“, jums jį pristatome mes, platintojai. Ir jei jūs nueisite į Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentą  ir pasakysite, kad žurnale yra alkoholio reklama, mes iš karto gausime baudą.