Antstolių išieškomų skolų suma siekia 3,8 milijardo eurų. Taip interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) įspėja, kad skolų išieškojimo praktika stumia skolininkus į skurdą ir siūlo mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio, kad žmonės būtų motyvuoti dirbti legaliai. Lietuvos antstolių rūmų valdytojai tai neatrodo išeitis.

„Mūsų nuomone, jei valstybei skolingas asmuo yra darbingas, baudos dalis jam turėtų būti atskaičiuojama ir iš pašalpos, priklausomai nuo išlaikomų nepilnamečių skaičiaus ar kitų aplinkybių“, - sakė D. Satkauskienė.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

- Kokie yra antstolių aptarnaujamų skolų rekordai?

- Vienos pažeidėjos moters sukaupta didžiausia skola valstybei siekia 1 mln. 106 tūkst. 435 eurus. Ji nesumokėjo 190 administracinių baudų. Mano kolegė Inga Karalienė yra rašiusi apie asmenį, kuris valstybei įsiskolinęs 500 kartų.

Iš viso antstoliai aptarnauja apie 1 mln. 591 tūkst. vykdomųjų dokumentų. Vadinasi, tiek yra žmonių turimų skolų. Pačių skolininkų skaičius viršija 280 tūkst. fizinių asmenų.

- Kam antstoliai padeda susigrąžinti skolas?

- 53 proc. yra išieškojimai valstybei, 43 proc. privatiems ir juridiniams asmenims, iš jų - 4 proc. išlaikymo skolos.

- Kaip antstoliai elgiasi, kai akivaizdu, kad žmogus per likusį savo gyvenimą neišsimokės antstoliams ir tikrai negrąžins skolų?

- Jeigu žmogus turi baudų ar kitokių prievolių valstybei, yra darbingas ir nesutinka atlikti viešųjų darbų, iš jo išieškoti skolų nėra galimybių. Vadinasi, mes, mokesčių mokėtojai, sukuriame jam gėrį - toks žmogus gauna visas viešąsias paslaugas ir išmokas, kurios neliečiamos, nes iš pašalpų nėra galimybės išieškoti netgi vadinamųjų alimentų.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, priverstinis darbas yra negalimas. Todėl jei valstybei skolingas asmuo nesutinka dirbti viešųjų darbų, gaus pašalpas ir lauks senaties, kad nereikėtų grąžinti skolų.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, priverstinis darbas yra negalimas. Todėl jei valstybei skolingas asmuo nesutinka dirbti viešųjų darbų, gaus pašalpas ir lauks senaties, kad nereikėtų grąžinti skolų.

Už skolas galima atidirbti, tačiau dirbti viešuosius darbus Lietuvoje - nepopuliaru. Be to, juos reikia organizuoti, kontroliuoti, kaip atliekami. Manau, savivaldybėse tai gali būti problema.

Areštas už administracines baudas Lietuvoje panaikintas, todėl dabar, jei nesutinki dirbti viešųjų darbų, tiesiog lauki senaties, kol baudos nusirašys.

- NVO pasisako ne už išieškojimo griežtinimą, kaip siūlote jūs, o priešingai - mažinti atskaitymus, kad žmonės būtų suinteresuoti dirbti legaliai ir pamažu grąžinti skolas. Kaip tai vertinate?

- Nevyriausybininkai siūlo visiems skolininkams palankesnes skolų grąžinimo sąlygas. Tačiau ne visi skolininkai yra vienodi. Vieni piktybiškai nemoka įsiskolinimų, kiti iš tiesų yra papuolę į bėdą.

- Kokie tai žmonės?

- Išėjusieji iš įkalinimo įstaigų, turintys priklausomybių arba kažkada gyvenę ne pagal galimybes, prisiėmę paskolų ir pasikeitus finansinei padėčiai ar sveikatai, nebeišgalintys susimokėti už paimtus kreditus. Tenka žmones iškelti iš būstų, o jeigu prisideda sveikatos problemos ar kitos bėdos, padėtis dar labiau komplikuojasi.

Kita dalis skolininkų - senyvo amžiaus žmonės, dėl sveikatos ar kitų problemų nebeišgalintys susimokėti už patarnavimus.

- Skolininkai sako, kad skolas augina mokesčiai antstoliams. Kokie kainuoja brangiausiai?

- Brangiausiai kainuoja sena skola. Kuo ilgiau vykdoma skola, tuo daugiau priteisiama palūkanų. Būkim „biedni“, bet teisingi - jei antstolis atlieka veiksmus, tai kainuoja. Nemokamų pietų nebūna. Todėl mano patarimas būtų - dalyvauti procese. Tie, kurie ieško, randa sprendimą. Tiems, kas beldžia, būna atidaryta.

- Kur kiekvienas pilietis gali pasižiūrėti, kokie antstolių paslaugų mokesčiai?

- Teisingumo ministro patvirtintą sprendimų vykdymo instrukciją ir įkainius galima rasti čia [6].

- Ar skolininkas gali pakeisti antstolį, kuris jo net nesiklauso, tik, kaip dažnas sako, užverčia bylų vykdymo mokesčiais?

- Antstolio nušalinimo pagrindai - tokie pat, kaip byloje teisėjo: jeigu jis suinteresuotas, susijęs tam tikroje sferoje su skolininku. Skolininkui kur kas sunkiau pakeisti antstolį nei išieškotojui, nes skolos inicijavimą pradeda būtent jis.

- Kur skolininkui išsiaiškinti jam kylančius klausimus, jei su antstoliu nesusišneka?

- Tiek Teisingumo ministerija, tiek Lietuvos antstolių rūmai konsultuoja žmones nemokamai ir teikia informaciją apie antstolių veiklą. Konsultavimo dienomis interesantus konsultuojame telefonu anonimiškai ir ne. Galime prisijungti prie sistemos ir pasižiūrėti, kas ir kaip yra.

Pats antstolis privalo interesantą aptarnauti ir priimti nustatytą valandų skaičių per savaitę. Pagal Civilinio proceso kodeksą, klientas turi teisę atvykti į antstolio kontorą, susipažinti su visa vedamosios bylos medžiaga ir užduoti klausimus, kurie jam neaiškūs.

Galiausiai, jei skolininkas nesusitaria su antstoliu, gali rašyti skundą vienu ar kitu klausimu pačiam antstoliui. Jei antstolis prašymo netenkina, žmogus jį gali persiųsti į teismą. Vis dėlto paprasčiau kreiptis į Antstolių kontorą nei į teismą.

Akivaizdu, ne visi skolininkai vienodi - vieni sąžiningi, bet patekę į bėdą elgiasi keistai. Jiems tikrai reikia pagalbos. Todėl mes siūlome skolininkus diferencijuoti, o nevyriausybininkai - vienodai mažinti išskaitas visiems.

- Kas galėtų padėti „nepiktybiniams“ skolininkams, kurie, jūsų žodžiais, pateko į bėdą, susidaryti realų skolų grąžinimo planą, užuot klimpus gilyn į skolas?

- Niekas konkretaus žmogaus situacijos nežino geriau už antstolį. Jeigu atvirai, daugelis antstolių šiandien ir taip sumažina įskaitas, nors įstatyme tokios pareigos kaip ir neturi, viską privalo derinti su išieškotoju. Diskusijose su nevyriausybininkais esame kalbėję apie tai, kad jei iš tiesų norime padėti skolų turintiems žmonėms, reikėtų įstatyme aiškiai parašyti, kad antstolis gali pats įvertinti skolininko finansinę padėtį - jeigu gauta pažyma, kad žmogus, pvz., reabilituojasi, atidėti skolos mokėjimą. Tačiau, kai finansinės problemos - ilgalaikės, skolos grąžinimą išdėstyti iki trejų metų arba sumažinti mėnesines išmokas.

- Bet žmonės skundžiasi, kad su antstoliais derėtis beviltiška.

- Taip yra todėl, kad jų veiksmų laisvė apribota įstatymo. Jei išieškotojas nesutinka, kad skola būtų išieškoma dalimis arba sumažinti mokėjimai, antstolis negali jo paveikti. Pats skolininkas tada turi kreiptis į teismą. Mes sakome, kad nereikia čia jokio teismo, reikia aiškaus reglamentavimo, kad antstolis galėtų veikti lanksčiau. Žinoma, išklausęs skolos išieškotoją. Nepamirškime, kad jam taip pat gali būti padaryta žala.

Išieškotojas lygiai taip pat gali būti socialiai remtinas, netekęs maitintojo dėl asmens, kuris išėjo iš įkalinimo įstaigos. Reikia balanso, ir mes siūlome jo ieškoti diferencijuojant skolininkus - atskiriant tuos, kurie iš tiesų pateko į bėdą ir piktnaudžiautojus.

Jeigu žmogus yra sąžiningas, antstolio paslaugų gali neprireikti. Net ir po teismo sprendimo skolininkas su kreditoriumi gali siekti susitarimo dalimis mokėti skolą. Tačiau labai daug skolininkų laukia, kol bus pradėtos taikyti sankcijos. Dažnas susizgrimba tik tuomet, kai pamato, kad antstolis ateina aprašyti turto.

Panašiai ir su turto išvaržymu - žmonės tempia iki paskutinio, kol antstolis paskelbia išvaržytines. Kai paskelbia - prasideda derybos.

Dažnas atvejis, kai tik perdavus bylą antstoliui žmogus grąžina skolą. Nebūtų antstolio - nebūtų susimokėjęs. Deja, antstoliui tenka ši našta. Daugelis pamiršta, kad ne sau, o kreditoriui jis skolas išieško.

- Kiek Lietuvoje yra antstolių?

- Lietuvoje yra 118 antstolių, nustatytas antstolių skaičius - 121, taigi trijuose regionuose yra laisvų vietų.

***

Kaip Eltai teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, su antstoliais reikalų turi apie 10 proc. visų Lietuvos gyventojų, tai yra kas dešimtas.

Dažniausios įsiskolinimų priežastys - baudos už važiavimą be bilieto viešajame transporte, už komunalines bei kitas paslaugas, skolos greitųjų kreditų bendrovėms, skolos už kitas laiku negrąžintas paskolas. Rečiau pasitaikančios priežastys - žalos atlyginimai, vaikų išlaikymo išlaidos.

Dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų pasekmės žmonėms - gyvenamosios vietos neturėjimas, gyvenimas iš pašalpų, galimybių oriai gyventi stoka. Pagrindiniai įsiskolinimų turinčių NVO klientų pajamų šaltiniai yra socialinės išmokos (88,5 proc.), nelegalus darbas (50 proc.), legalus darbas (48,1 proc.), artimųjų išlaikymas (36,5 proc.)

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo studijos „Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje“ išvadose teigiama, kad dabartinė tvarka, kai antstoliai nuskaičiuoja dideles sumas, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai.

Jei asmuo turi vieną vykdomąją bylą ir gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), iš jo išieškoma 20 proc. MMA. Jei asmuo turi dvi vykdomąsias bylas, išieškoma 40 proc. MMA, jei tris ir daugiau - pusė MMA. Jei asmuo gauna didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą, iš jo išieškoma 70 proc. jo, neatsižvelgiant į bylų skaičių.