Tiek A. Milaknis, tiek ir M. Gecevičius išsiskiria savo taikliais tolimais metimais, tačiau abu turi problemų ginantis. Dėl to sprendimas į rinktinės dvyliktuką įtraukti du panašaus tipo snaiperius sukėlė abejonių, o jau po čempionato D. Adomaitis paaiškino, kodėl buvo taip pasielgta. 

„Perimetre gynybinio tipo krepšininką turėjome tik Marių Grigonį, kuris dirbo su pavojingiausiais žaidėjais. Antras buvo Adas Juškevičius, kuris gynyboje įnešdavo agresijos. Gal per mažai turėjome, buvo mažas pasirinkimas, gal ir pritrūko dar vieno tokio žaidėjo.

A. Milaknis ir M. Gecevičius tikrai žymiai geriau tiko aikštelėje prie Luko Lekavičiaus. Tai ir buvo tokia žaidimo dalis su Luku – jis varžovų žaidimą draskydavo prasiveržimais, o tada reikia snaiperių. Tuomet ir Martynas tritaškių išmesdavo, ir A. Milaknis turėjo situacijų. Su L. Lekavičiaus trauma reikėjo koreguoti rinktinės žaidimą, kai kurios situacijos išsibraukė iš žaidimo arba jų sumažėjo.

Luko labai trūko. Turėjome naują komandą, naują sistemą, o krepšininkai sistemą greitai priima ir pripranta. Pakeisti yra sudėtingiau. Kai kurie jau buvo pripratę prie Luko, su juo galėjome žaisti žymiai greitesnį krepšinį. Matėsi, kad tai bus gerai. Bet pasikeitus situacijai, reikėjo kitaip modeliuoti žaidimą. Nusprendėme jį lėtinti, taip sumažinti klaidų kiekį. Buvo tikrai pasirinktas teisingas sprendimas, tik iki galo nepavyko jo įgyvendinti“, – „Delfi.lt“ konferencijoje kalbėjo D. Adomaitis, pridūręs, kad rinktinėje norėjo Renaldo Seibučio, tačiau šiam reikėjo išsispręsti sveikatos problemas.

Lietuvos rinktinė krito Europos čempionato aštuntfinalyje, užėmė 9-ąją vietą bei taip neįvykdė Lietuvos krepšinio federacijos iškelto tikslo užimti 1-5 vietas. D. Adomaitis su LKF pasirašė ketverių metų kontraktą, tačiau kitą savaitę susitiks su federacijos vadovais bei aptars tolimesnį bendradarbiavimą.

„Įsipareigojau dirbti visam olimpiniam ciklui. Kitą savaitę federacijoje turėsime susirinkimą ir apie tai bus diskutuojama. Čia nėra sunkus sprendimas prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti. Niekas nesilaiko įsikibęs šių pareigų. Čia didelė garbė ir atsakomybė prieš žaidėjus ir sirgalius. Palaukime kitos savaitės, pakalbėsime ir sprendimas bus priimtas.

Faktas, kad tikslas yra neįgyvendintas, rezultatas netenkina nei trenerių, nei žaidėjų. Pamačius visas žaidžiančias komandas, manau, kad tikrai buvo galima kovoti dėl vietos ketverte“, – teigė D. Adomaitis.

Šią vasarą itin dažnai buvo kalbama apie Lietuvos rinktinės sunkaus krašto puolėjo poziciją, kurią dažniausiai užėmė Donatas Motiejūnas arba Mindaugas Kuzminskas. D. Adomaitis papasakojo, kaip sekėsi šios pozicijos žaidėjams.

„Dvejus metus Donatas žaidė mažai arba visai nežaidė. Mums reikėjo, kad jis įsižaistų ir pajustų ritmą. Leidome jam žaisti net ir darant klaidas (pasiruošimo etape). Apie tai kalbėdavome ir komandos susirinkimuose, kuomet pasakydavome, ką jis daro blogai.

Tikėjomės, kad rungtynės su Vokietija buvo D. Motiejūno atspirties taškas ir po to eisime į viršų. Kalbėjome su Donatu, kad mums iš jo to ir reikia. Jis maksimaliai įdėjo pastangų, bet to neužteko.

Rungtynėse su graikais tikėjome, kad jis su savo užduotimi susitvarkys. Mačo pradžioje Georgios Printezis visada gauna daug kamuolių, taip ir buvo, o mes tikėjome D. Motiejūnu. Tuomet Jonas Mačiulis puikiai susitvarkė su Printeziu. Dabar žiūrint galima sakyti, kad buvo galima J. Mačiuliui leisti gintis prieš Printezį nuo dvikovos pradžios“, – pasakojo nacionalinės komandos treneris.

Jeigu D. Adomaitis liks savo poste, tuomet jau lapkritį vėl sukvies rinktinę, kuomet prasidės FIBA atrankos turnyro langai. Grupėje mūsiškiai kovos su Kosovo, Lenkijos ir Vengrijos rinktinėmis. Skirtingai nei Lietuva, varžovės didelių problemų dėl neišleidžiamų krepšininkų iš klubų neturės. Iš Lenkijos rinktinės vienintelis Adamas Vačinskis žais Eurolygoje, o NBA rungtyniaujantis Marcinas Gortatas nežaidė ir Europos čempionate. Tuo metu vengrai neturės tik į „Barceloną“ persikėlusio savo lyderio Adamo Hangos.