Kad „Bliuzo naktys“ švenčia gimtadienį, buvo jaučiama visur, taip pat ir užkulisiuose, kuriuose apsuptas muzikantų festivalio organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka kardu atidarė simbolinį šampano butelį.

25-mečio proga „Bliuzo naktų“ rengėjai teikė apdovanojimus žmonėms, ypač prisidėjusiems prie festivalio. Įrėmintas lūpines armonikėles gavo Telšių meras Petras Kuizinas, Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė, pirmasis „Bliuzų“ muzikantas Arvydas Skernevičius, ištikimi festivalio draugai: Arina, Virgis Jutas, Aleksandras Belkinas. Pagerbti ir šviesaus atminimo bliuzo broliai, grupės „Senas kuinas“ muzikantai Aleksandras Jegorovas-Džyza ir Vitalijus Važnevskis.

Už scenos šįkart buvo kaip reta daug žmonių, ir tai dėl to, kad pirmąjį vakarą į sceną vienas po kito lipo muzikantų orkestrai: vien „BIX“, atlikdami savo kultinę programą „Akli kariai“, pasirodė septyniese, o kur dar kone dvi dešimtis narių subūręs „Bliuzo orkestras“. Jame pasirodė balsingos vokalistės – Arina, Giedrė Kilčiauskienė, Milda ir visas pulkas muzikantų, pradedant V. Jutu ir baigiant A. Belkinu.

Pastarasis jubiliejų įvertino rimtai: pasipuošė baltais marškiniais, pasirišo kaklaraištį, kas „Bliuzo festivalyje“ – retas reiškinys. Kita vertus, šiemet gausioje minioje galėjai pamatyti ne tik tigrų kombinezonus ar rokerių liemenes vilkinčius žmones, bet ir pasipuošusius vintažiniais kostiumais, frakais, mergvakarių suknelėmis. Po teritoriją vaikštinėjo keturi persirengėliai vienuoliai, visus laimindami. Netrukus kaklaraiščio mazgą jau rišosi ir Blėka, po daugybės metų vėl grojęs „Bliuzuose“, tiesa, šįkart tai buvo „AC/DC“ kūrinys „The Jack“ ir jis vilkėjo firminį mokyklinio kostiumo variantą, kokį išpopuliarino Angusas Youngas.

Orkestro skleidžiama jėga buvo tokia stipri, kad į pagrindinę festivalio aikštę galutinai susibūrė visi, dieną dar lindėję palapinėse.

Iki lietuvių jungtinio Bliuzo orkestro, publikai spėjo pasirodyti A. Belkino bičiuliai iš Teksaso – Keeganas McInroe‘us ir Mattas Tedderis. „Čia žmonės šoka, skambant dviem akustinėm gitarom ir lūpinei armonikėlei! Tai neįtikėtina!” – po pasirodymo džiūgavo Mattas. Nors jam – tik 21-eri, vaikinas jau turėjo progų patirti šlovingų akimirkų priešais milžinišką auditoriją. Jis dalyvavo amerikietiškame „The Voice“ projekte ir sulaukė gausybės komplimentų, tarp jų ir Pharrello Williamso susižavėjimo kupinų žodžių: „Tu atkeliavai iš visiškai kitos eros. Manau, kad tai absoliučiai nuostabu, kad tu dalyvauji šiame šou.“

Visgi „Bliuzo naktų“ festivalio pasikalbėjimuose Mattas šiek tiek praskleidė projekto užkulisius. Anot vaikino, televizijos šou kūrėjai jį susirado patys, perklausę įrašus „Youtube“, o didelių pliusų šiame projekte savo atžvilgiu jis nemato. „Suprantu, kad mano karjerai tai pasitarnaus. Bet nenorėčiau būti tik to projekto dalis. Noriu įrašyti dar daug gerų albumų“, – sakė jaunas Amerikos bliuzmenas.

Pop pasaulio žvaigžde gyvenime spėjo pabūti ir Estijos atlikėjas Tanelis Padaras, šiais metais „Bliuzo naktis“ pasveikinęs su savo bliuzo grupe. Europa apie jį išgirdo dėka „Eurovizijos“, kurioje jis su Dave‘u Bentonu triumfavo 2001-aisiais. „Bet aš bliuzą ir roką grojau dar iki „Eurovizijos“, ir po jos – toliau. Taigi, „Eurovizija“ buvo tik nuotykis, bet estams to geriau nesakykite“, – šypsojosi dendžio įvaizdį pademonstravęs Tanelis. Jis patikino, kad mielai atvažiuotų į Lietuvą ir kitąmet, net ir kaip festivaliautojas, tiesiog nusipirkęs bilietą, nors pirmasis bandymas susirasti Varnius buvo iki juokų nevykęs. „Mes pasiklydome, pavėlavome į repeticiją. Bet dėl visko kaltas tik mūsų garsistas, jis labai prastas navigatorius“, – kalbėjo T. Padaras.

„Jei daugiau nekviesite – atvažiuosime čia su palapinėmis“, – patikino ir svečiai iš Jungtinės Karalystės – „Kris Barras Band“. Pats Krisas – jaunas barzdyla, įspūdingai tatuiruotomis rankomis, yra ne tik puikus gitaristas, Varniuose savo solo pjaustęs, klūpodamas ant kelių. Jo praeityje – ir kovos be taisyklių, kurios jam atnešė daug šaunių pergalių. „Žmonės stebėdavosi, kad aš, gitaristas, dar ir kumščiuojuosi. Esu susilaužęs porą pirštų, bet tikiuosi tai niekaip nepaveikė mano muzikos. Mėgstu groti roką, kuris giminingas bliuzui. Sakote, bliuzas – tai kai geram žmogui – bloga? Aš scenoje irgi išgyvenu visokias emocijas, tarkime, vieną dainą skyriau savo išėjusiam tėvui. Bet kitu atveju muzika teikia daug džiaugsmo. Ypač, kai esi „Bliuzo naktyse“! Tai yra jauna ir labai šauni publika“, – įspūdžiais dalijosi K. Barras, Varniuose įsikūręs dar ketvirtadienį, ir festivalio išvakarėse visą naktį prie ežero skambinęs gitara.

Jaunystę pirmiausiai akcentavo ir pagrindiniai vakaro „headlineriai“ – amerikiečiai „The Reverend Peyton‘s Big Damn Band“: „Amerikoje tokios jaunos auditorijos bliuzo festivaliuose nesutiksi. Esate palaiminti, nes tai reiškia, kad festivalis ilgai gyvuos!“ Kresnas vokalistas Revas apakino ir savo išskirtine juoda barzda, ir stipria charizma, o jo koketiška apvalių formų žmona Breezy su rože plaukuose scenoje buvo tokia ugninga, kad matėsi, jog šios šeimos nariai tiesiog sukurti vienas kitam.

Publika ypač įsišėlo, kai Revas į sceną paprašė atnešti kirvį. Jau anksčiau buvo pranešta, kad jis turi tristyge gitara paverstą šautuvą ir grojantį kastuvą, bet šįkart atlikėjas viena ranka braukė stygas, užtemptas ant ilgakočio kirvio, o kita – grojo armonikėle. Tai buvo išties efektinga akimirka, o jos pipiriuku tapo Breezy triukas – padegta skalbinių lenta, kurią ji paskui išsuko sau ant rankos.

„Aš galiu groti 18 instrumentų, realiai viskuo, kas turi stygas“, – po koncerto sakė Revas. Netrukus paaiškėjo, kad gitara puikiai groja ir jų vadybininkas, performanso metu atlikęs trečio brolio Jono vaidmenį, o oficialiai penktadienio programai pasibaigus prisijungęs prie muzikantų tradicinio „jam session“. „Tai yra pribloškianti šalis, kuri turi nuostabią gamtą ir stulbinančio grožio merginas. Niekada nebuvau nutolęs taip toli į Rytus. Bet jau dabar noriu čia grįžti, dar net neišvažiavęs“, – kalbėjo amerikietis, kartu su tautiečiu M. Tedderiu iki dienos šviesos sukęs ratus aplink ežerą.

Beje, Lūksto ežerą vakar išbandė ir Revas su žmona: jiedu išplaukė su vandens dviračiu pažvejoti iš JAV specialiai atsivežtomis meškerėmis. Laimikis – kelios lydekaitės, kurias svečiai padovanojo šiandien verdamai tradicinei Bliuzasriubei. 

Šios dienos festivalio nuotaika jau įsisiūbavusi, koncertai skamba iš pirmųjų „Bliuzo naktų“ scenos – Pašiūrės. Muzika netyla ir Vieno žmogaus scenoje prie legendinio ąžuolo. Vakare šventę pratęs „Mood Sellers“, „Baltasis Kiras“, Marco Pandolfi, Gregory Boyd, Arina su „Veto Bank“ ir kiti. Viską karūnuos „Garbanotas Bosistas“ ir, tikėtina, daugybė vėlesnių muzikantų „jam sessionų“, vykstančių visoje festivalio teritorijoje. 

Susibūrė „Naisių prarastieji“

Laisvos dvasios festivalis „Bliuzo naktys“ vienija žmones, turinčius gerą humoro jausmą. Tuo maloniai įsitikino „BIX“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas, kai jį pasiekė žinia, kad Varnių festivalyje susibūrė didelė kompanija, apsivilkusi tautinius kostiumus ir palapinių miestelyje pasistačiusi sienelę „Bliuzo vasara: Naisių prarastieji“.

„Aš šiame festivalyje, prisipažinsiu, tikėjausi pamatyti pilvotų vyrų, susėdusių ir stebinčių koncertus. O pamačiau daugybę gražių, šiltų, jaunų žmonių. Tai, kad jie turi humoro jausmą, tik parodo, kad mes esame laisva, smagi tauta, kuri pati renkasi, pati žino, ko nori, kas jai tinka, kas ne“, - kalbėjo „BIX“ lyderis, šiąnakt pirmą kartą su savo septynių žmonių grupe surengęs energingą koncertą jubiliejinėse „Bliuzo naktyse“.

Jis visada kalba tiesmukai, tą darė ir būdamas ant scenos: paminėjo ir tai, kad „lietuvis lietuviui – vis dar vagis“, klausė, ko mes „bijom, bijojom“, panardino visus į filosofinius pamąstymus „Kas iš to?“ ir skatino Lietuvą atsibusti, sveikindamas ją savo hitu „Šalom, Lietuva“.

Dūdų partijos, tik dar labiau užvirinusios „BIX“ maištą, ir tokios detalės, kaip būgnininko Gintauto Gascevičiaus marškinėliai su Romo Kalantos portretu, niekam neleido abejoti šios kultinės grupės kietu, lietuvišku charakteriu ir valia nesitaikyti su jiems pastaruoju metu bandyta primesti cenzūra.

„Marškinėlius pasigaminau pats“, – sakė Gintautas. „Ir aš pats pasigaminau“, – tarė Samas, pažvelgęs į savuosius – su „Aklų karių“ plokštelės piešiniu. – Mes tokia grupė: viską gaminamės patys.“

Pasigaminti įvairiausių festivalinių marškinėlių galima ir „Bliuzo naktų“ pramogų zonoje. Ten taip pat veikia socialinės iniciatyvos, viena tokių – Ievos Krivickaitės gerumo fondas „Ne apie mane“. Jo palapinėje apsilankiusieji buvo prašomi paaukoti 4 eurus cukriniu diabetu sergantiems vaikams, kuriems stinga sensorių, todėl jie patiria iki 12 dūrių adata per dieną. Ką reiškia toks dūris, buvo galima įsitikinti vietoje. „Man užteko vieno dūrio, kad suprasčiau, ką jie išgyvena“, – kalbėjo socialinėje akcijoje savanoriavusi dainininkė Monika Linkytė.

Festivalyje taip pat dalyvavo gyvūnų globos draugija, jaunieji maltiečiai mokė daryti dirbtinį kvėpavimą, pasakojo apie pagalbą senoliams. Visos iniciatyvos sulaukė dėmesio, nes „Bliuzuose“ renkasi tie, kas myli žmones ir gyvenimą. Ir taip – jau 25 metus.