Parengtas konkrečių priemonių planas, kuris  užtikrins kokybišką psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems ar mėginusiems nusižudyti asmenims ir jų artimiesiems – daugiau kaip 3 000 asmenų bus apmokyti, kaip atpažinti pirmuosius savižudybės rizikos ženklus ir kaip užkirsti tam kelią. Mokymai paremti Kanados programa, kuri sėkmingai adaptuota jau 33 pasaulio šalyse. Sekdamos Vilniaus pavyzdžiu, analogiškus mokymus ketina organizuoti dar 8 Lietuvos savivaldybės.

Pernai buvo parengtas Vilniaus savižudybių prevencijos planas iki 2019-ųjų, kuris pirmąkart numatė priemones kovai su viena jautriausių šalies problemų. Pernai savivaldybė tam skyrė 300 tūkst., prieš tai lėšos savižudybių prevencijai iš sostinės biudžeto nebuvo skiriamos.

Suplanuota, kad kiekvienoje Vilniaus ugdymo įstaigoje dirbs bent vienas specialistas, praėjęs specialius savižudybių prevencijos mokymus. Mokymo programos bus skirtos apmokyti vadinamuosius „vartininkus“ – būtent tuos žmones,  kurie pirmieji susiduria su savižudybės rizika:  bendrosios praktikos gydytojai, policijos pareigūnai, ugniagesiai, mokytojai, švietimo, socialiniai darbuotojai ir kt.

Šįmet pilotinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus pradėtos diegti specializuotos terapijos, skirtos sumažinti savižudybių riziką. Šių terapijų taikymas padės bendradarbiaujant su pačiu asmeniu įvertinti savižudybės riziką, sudaryti tolimesnės pagalbos planą, išmokyti pacientą atpažinti savo savižudybės riziką ir užkirsti kelią tolesniems mėginimams nusižudyti.

Parengtame savižudybių prevencijos strategijos plane numatyta patirties semtis iš užsienio šalių, kuriose savižudybių rizikos lygis yra žemas – pasisemti gerosios patirties, susipažinti su psichikos sveikatos sistemomis, NVO bei kitų institucijų vykdomais projektais savižudybių prevencijos srityje, pagalbos teikimu nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Vilniaus mieste 2011–2015 metais nusižudė 419 asmenų. 2014-aisiais sostinėje ranką prieš save pakėlė 50 vyrų ir 13 moterų,  2015-aisiais – 54 vyrai ir 27 moterys.