Teisiama viena

Teisiamosios nenaudai byloja ir tai, kad slėpė ji ir pirmąjį bei antrąjį savo nėštumą. Jų pasekmė – augančios dvi pametinukės dukrelės, viena iš kurių jau lanko mokyklą.

Kaip teisme teigė N.Azarevič motina, pripažinta šioje byloje nukentėjusiąja, gerai mokėsi ir teisiamoji. Ir jeigu ne tas pirmasis nėštumas, kai jai dar nebuvo aštuoniolikos, gal būtų stojusi ir į aukštąją. „Bijojo atsakomybės ir tas vaikinas. Ir man moksleivei tada teko viską atlaikyti vienai“, - papildė motinos žodžius N.Azarevič, teisindamasi, kad bijojo pasmerkimo ir dabar. Ir vis vylėsi, kad kūdikio, kurio vėl laukėsi, tėvas sugrįš pas ją, kaip kartą jau buvę. Būtų jam viską atleidusi, nors paliko ją, vos išgirdęs apie nėštumą. Ir netgi viešai vadino ją paleistuve, pats pasirodydamas vis su kitomis moterimis.

N.Azarevič neslėpė, kad jos išrinktasis ką tik buvo grįžęs iš Alytaus pataisos namų, kur pusmetį kalėjo už smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo metu jis, kaip ir vyresnių dukrų tėvas, kuris jas visiškai pamiršęs, užsienyje. Ir pastarąsias ji augina kartu su mama, pas kurią ir gyvena. Iš savo 400-500 eurų algos, dirbant vienoje Jonavos duonos kepykloje formuotoja, ir papildomų mamos, kuri yra dažytoja ir verčiasi remontais, pajamų. Tačiau N.Azarevič teisme tikino neplanavusi atsikratyti naujagimio. Blogiausiu atveju ketino atiduoti jį į globos namus. O slėpė ir šį nėštumą nuo motinos, nes bijojo. Tikino žiniasklaidą, kad nežinojusi, jog jos sesuo vėl nėščia, ir N.Azarevič į teismą atlydėjusi jos jaunesnioji sesuo. Tačiau, anot teisiamosios, daugumai bendradarbių tai buvo žinoma. Ir šie ją palaikė.

Tiesioginių liudytojų nėra

Prieš atverčiant jos bylą, N.Azarevič pateikė teisėjų kolegijai savo charakteristikas, kurias jai parašė dukrų auklėtoja bei keli asmenys, pavadinę savo raštą atviru laišku teismui.

Leista, N.Azarevič pageidavimu, liudyti ir artimiausiai jos kaimynei, kurios akyse ji užaugo. Ši taip pat tikino, kokia teisiamoji yra atsakinga, darbšti, besirūpinanti savo dukromis ir ne tik nerūkanti, bet ir nevartojanti alkoholio. Tačiau ši liudytoja prisipažino su savo išgirtąja apie įvykį, atvedusį ją į teisiamųjų suolą, nekalbėjusi.

O apie tą lemtingą pernykštės kovo 23-iosios rytą N.Azarevič teisme pasakojo, kad pabudusi, kaip įprasta, į darbą – šeštą. Tačiau jautė kažkokį neįprastą skausmą nugaroje – juosmens srityje, todėl nusprendusi pagulėti vonioje. Jos paskaičiavimu, gimdyti dar buvo anksti. Po kurio laiko pajutusi ne palengvėjimą, o skausmą ir atsijungusi. Kai atsigavo, pamatė vandenyje plūduriuojantį kūdikį. Jis neverkė. Netrukus jai vėl pradėjo mirguliuoti akyse.

Tačiau ašaromis paplūdusi teisiamoji tikino nepamenanti, kad būtų nukirpusi kūdikio virkštelę ar pasmaugusi jį elastiniu bintu. Tik, kad įdėjo kūnelį, kuris nerodė jokių gyvybės ženklų, į maišelį. O šį įkišo į kibirėlį, kurį naudodavo plaunant grindis. Ir iš pradžių užkišo šį už vonios. O vėliau paslėpė savo kambaryje – sofos-lovos patalynės dėžėje, bijodama, kad lavonėlio neaptiktų katė.

N.Azarevič teisinosi nekvietusi pagalbon ir mamos, nes jau buvo pabudusios ir dukros. Tik paskambino bendradarbiams, kad blogai jaučiasi ir neateis. Ir vėl atsigulė.

Gresia griežčiausia bausmė

Anot kaltinimą palaikančio prokuroro Vytauto Gatavecko, tokius pačius parodymus N.Azarevič davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Nors kitą dieną po gimdymo nuvykusi pas šeimos gydytoją dar bandė ir toliau slėpti buvus nėščia. Tačiau medikų pergudrauti nepavyko ir šie pranešė apie savo įtarimus policijai. O ši netrukus aptiko ir po sofa-lova slepiamą nusikaltimo įkaltį.

N.Azarevič motina tuo metu buvusi ligoninėje pas ką tik į ją paguldytą dukrą. „Tik tada ir sužinojau, kad ji vėl buvo nėščia. Kaip ir ankstesniais atvejais, to nesimatė“, - pasakojo N.Azarevič motina, teigdama, kad nežinanti, kodėl dukra nuo jos visais atvejais tai slėpė. Galiausiai pareiškusi, kad buvusi jai gana griežta, tačiau norėdama gero – kad nenueitų klystkeliais. O po dukters sulaikymo pernai kovą labiausiai pergyvenusi, kad ji nepakeltų rankos prieš save. Anot motinos, teisiamoji iki šiol labai gailisi dėl to, kas įvyko.

Tyrė N.Azarevič ir teismo psichiatrai – jai buvo atlikta stacionarinė ekspertizė Utenos ekspertiniame skyriuje. Konstatuota, kad pacientė turi tam tikrų emocinių problemų, tačiau šios nusikaltimo padarymo metu netrukdė jai suprasti savo veiksmų ir šiuos valdyti.

Iki teismo nuosprendžio N.Azarevič neskirti jokie apribojimai ir dėl jos vyresnių dukrų. Tačiau už bejėgiškos būklės savo naujagimio nužudymą jai gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.