Penktadienį jo ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) paaiškinimus pateikęs M.Bastys taip pat teigė, kad per naujausią patikrinimą VSD pareigūnai klausė, ar sutiktų pasitikrinti poligrafu, ir jis atsakė, jog tam neprieštarautų.

Seimas prieš porą savaičių opozicijos iniciatyva pavedė NSGK atlikti tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu nekelia grėsmės šalies saugumui.

Tikrintis sutiko, patikrintas nebuvo

Liudydamas komisijai M.Bastys sakė leidimo dirbti su slapta informacija prašęs dukart: 2006 metais dirbdamas Vyriausybėje ir 2017 metais pradėjęs eiti Seimo vicepirmininko pareigas. Pirmą kartą leidimą dirbti su slapta informacija jis buvo gavęs, o būtent per patikrinimą šiemet ir išgirdęs siūlymą tikrintis melo detektoriumi.

„Kada atsakiau į esminį klausimą VSD pareigūnams, kurie su manimi kalbėjosi, kada jie klausė, ar aš sutikčiau praeiti poligrafo patikrinimą, aš atsakiau, kad taip, kad aš galiu dirbti su visiškai slapta informacija“, – per komiteto posėdį sakė M.Bastys.

„Kada buvo patikslinimai 2017 metais, kai aš patikslinau atsakymus, kurie buvo anketoje. Patys pareigūnai klausė, ar aš sutikčiau pasitikrinti poligrafu, aš atsakiau, sutikčiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Vėliau žurnalistams atsakydamas į klausimus M.Bastys patvirtino, kad apie galimą patikrinimą poligrafu jo tik teirautasi, tikrintas jis nebuvo: „Aš sutikau, patikrintas nebuvau“.

Komiteto posėdyje kalbėdamas apie VSD išvadas dėl galimybės dirbti su visiškai slapta informacija M.Bastys sakė, kad jos „yra grynai subjektyvios, nes mano ryšys ar bendravimas visų pirma nėra nuolatinis, o visų antra – būtent su tais asmenimis, kurie čia įvardyti, jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai“.

„Su tomis išvadomis aš nesutinku ir tai yra grynai subjektyvus vertinimas“, – pabrėžė Seimo narys.

M.Bastys leidimą dirbti su slapta informacija buvo gavęs 2006 metais, kai dirbo tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju. Komiteto posėdyje politikas sakė neprisimenantis, ar leidimo dirbti su slapta informacija reikalavo jo pareigos, sakė tik pradėjęs dirbti premjero komandoje užpildęs atitinkamą anketą.

M.Bastys taip pat tvirtino, kad niekada anksčiau iki pastarojo patikrinimo 2017 metais VSD pareigūnai jo neperspėjo dėl šių ryšių. Jis teigė per tą laikotarpį su žvalgybos pareigūnais nebendravęs, nebent pats to nežinodamas, su pareigas einančiais departamento vadovais irgi nebuvo susitikęs, tik daug anksčiau su buvusiu VSD vadovu Mečiu Laurinkumi.

Po pokalbio su VSD skambino J.Kostinas

Per šiemetinį patikrinimą, kai leidimo dirbti su slapta informacija paprašė pradėjęs eiti Seimo vicepirmininko pareigas, M.Bastys sakė keliskart susitikęs su VSD pareigūnais.

„Buvo du telefoniniai pokalbiai, du susitikimai su pareigūnais ir trečias susitikimas su VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu“, – pasakojo M.Bastys. Būtent per pokalbį su VSD vadovu M.Bastys sakė išgirdęs perspėjimą dėl bendravimo su medžiagoje minimais asmenimis.

Po šio pokalbio M.Bastys teigė su šiais asmenimis nebesusitikęs, tik sulaukęs vieno Jevgenijaus Kostino skambučio. Anot Seimo nario, J.Kostinas norėjo jį supažindinti su „JAV asmeniu, dirbusiu Obamos administracijoje, kuris domisi kibernetinio saugumo klausimais“, tačiau šis susitikimas neįvyko.

Žurnalistų klausiamas, kaip susipažino su J.Kostinu, M.Bastys tvirtino, kad tai tikriausiai įvyko 2001 metais per partijos bičiulius, konkrečiai įvardijo Valeriją Brazienę.

„Tai yra natūralu, akademinės visuomenės žmogus, Lietuvos Respublikos pilietis, kodėl aš negalėčiau susitikti, bendrauti dalykiškai, diskutuoti?“ – apie bendravimą su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu J.Kostinu kalbėjo M.Bastys.

Seimo narys tvirtino, kad J.Kostinas jam „taip tiesiogiai nebuvo įvardijęs, kad jis atstovauja „Rosatom“, tačiau būtent su atomine energetika susiję klausimai aptarinėti M.Basčio suorganizuotame susitikime su tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.

Žinojo, kad P.Vojeika dirbo KGB

Liudydamas komiteto posėdyje M.Bastys tvirtino niekada negavęs jokios finansinės paramos nei sau, nei rinkimų kampanijoms iš medžiagoje minėtų asmenų, nors sakė, jog hipotetiškai šis klausimas buvo aptartas su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

„Galiu visiškai ramiai pareikšti – tikrai nesu gavęs jokio atlygio, mano principinė nuostata nepažeisti įstatymų, ir šitoj vietoj aš esu visiškai ramus“, – tikino parlamentaras.

Apie kalbas dėl galimos paramos su P.Vojeika parlamentaras sakė, kad „yra du skirtingi dalykai, paklausti, kas būtų, jeigu būtų, ir tiesiogiai prašyti“. M.Bastys pripažino, kad vieno pokalbio su P.Vojeika metu šis pasakė dirbęs KGB, tačiau nematęs to kliūtimi bendrauti toliau.

„Mano požiūris į visus Lietuvos piliečius, kurie nedaro nusikaltimų, yra lojalūs valstybei, aš negaliu vertinti jų dėl praeities, čia mano principinė nuostata, kad negalima teisti žmonių už praeitį, jei nėra padarę nusikaltimų“, – kalbėjo M.Bastys.

G.Grina: čia galioja kaltumo prezumpcija

Komitetui penktadienį liudijęs buvęs VSD vadovas Gediminas Grina žurnalistams sakė negalintis pasakyti, ar jo darbo metu VSD domėjosi M.Basčio aplinka.

„Šito aš jums nekomentuosiu, nes tai įslaptinta veikla“, – teigė G.Grina ir patvirtino, kad jo vadovavimo departamentui laikotarpiu 2010–2015 metais M.Bastys leidimo dirbti su slapta informacija nesikreipė.

Paprašytas įvertinti, ar, jo manymu, Seimo nario ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, buvęs VSD vadovas sakė, kad šiuo klausimu galioja kaltumo prezumpcija.

„Ryšiai yra pakankamai subjektyvus dalykas, bet šitame žanre galioja kaltumo prezumpcija, priešingai nei nekaltumo prezumpcija prokuratūroje. Konstitucinis Teismas svarstė klausimą, kokie reikalavimai leidimų išdavimui, ir reikalas buvo atsakytas labai paprastai – išduodant leidimus darbui su slapta informacija negali būti jokių rizikų. Jei už tai atsakinga institucija sako, kad mes negalime suvaldyti rizikų, leidimo nėra. Taškas“, – kalbėjo G.Grina.

Taip pat buvęs žvalgybos vadovas tvirtino, kad Lietuvoje klausimas dėl galimų įtakų politikams labai hiperbolizuojamas, o jam kaip buvusiam pareigūnui tai yra „visiška kasdienybė“.

„Apie visų valstybių parlamentarus sukasi visi žmonėms, kuriems reikia suktis. Lietuva čia ne išimtis“, – sakė G.Grina.