Pamary – vienintelė upė

Savaitgaliui į žvejybą susiruošę klaipėdiečiai mėgino internetu įsigyti žvejo korteles, galiosiančias Nemuno deltos regioniniame parke.

"Juokas pro ašaras. Sistema kraunasi pusvalandį. Galiausiai nulūžta ir vėl tenka registruotis iš naujo. Pasikausčiau kantrybe ir, sulaukęs atsivėrusio lango, išvydau, kad Nemuno deltoje tėra vienintelė upė – Nemunas. Laukelyje, kur privalai pažymėti vandens telkinį, jokių kitų upių nėra. Nors žvejosime Minijoje, esame priversti pažymėti Nemuną. Toliau – dar juokingiau. Suformuotoje žvejo kortelėje parašyta, kad Nemunas yra tik Kauno rajono savivaldybėje. Milijoną kainavusi sistema daro net geografinių klaidų", – pasakojo žvejai mėgėjai.

Aplinkos apsaugos ministerijos informacinių technologijų specialistai aiškino, kad elektroninė leidimų sistema išties gali strigti. Tačiau dar pernai rudenį jai tobulinti buvo skirta 186 tūkst. eurų. Elektroninei sistemai diegti šiuo metu jau išleista daugiau nei milijonas eurų.

Nemunas – tik Kauno rajone

"Mes dažnai važiuojame į žvejybą iš vakaro, todėl tenka pirkti leidimą besibaigiančiai parai, nors realiai žvejyba tęsiasi kitas dvi paras. Įdomu tai, kad žvejo bilietą gali įsigyti jau su naujais pataisymais, vadinamuoju valandiniu tarifu. O įsigyjant žvejo kortelę, to padaryti neįmanoma. Kodėl taip yra?" – piktinosi žvejai.

Ministerijos atstovai tikino, kad žvejų patogumui išties buvo nuspręsta sistemoje žymėti ne tik datą, nuo kada galios leidimas žvejoti, bet ir valandą. Tiesa, kodėl tai neveikia iki šiol, ministerijos atstovai nesugebėjo paaiškinti.

"Valandinis galiojimo terminas įvestas žvejo bilietui, kitaip tariant, mėgėjiškos žūklės leidimui. Kol kas žvejo kortelėms valandinio pasirinkimo dar nėra", – aiškino ministerijos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Valdemaras Jankovskis.

Esą pakeitimai sistemoje buvo padaryti, tačiau nebuvo įvertinta visų procesų apimtis. Esą todėl ši sistema ir stringa.

"Drastiškai sistemoje padaugėjo sąlygų. Kiekvienai žuviai kiekviename telkinyje yra atskiras sąlygų paketas. Programuotojai to neįvertino, o sistema bando visą informaciją krauti vienu metu. Vaizdžiai tariant, veikiančiam varikliui pakeisti vieną stūmoklį yra labai sudėtinga", – aiškino V.Jankovskis.

Specialistas ramino, kad trukdžiai elektroninėje sistemoje tęsis savaitę ar pusantros. Ketinama pakeisti patį leidimo krovimo principą elektroninėje sistemoje.

"Kodėl Nemunas pažymėtas tik Kauno rajone? Todėl kad sistema naudoja vandens telkinių registrą. Nemanau, kad inspektorius baus žmogų, jei leidimas suteiktas Nemuno deltai, o Nemunas pažymėtas Kauno rajone. Svarbu, kad leidimą turėtų tas asmuo, kurio vardu jis išrašytas", – tikino V.Jankovskis.

Perka brangiau

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė aiškino, kad, užsakydamas žvejo kortelę, žvejys galės pasirinkti valandą, nuo kurios pradės galioti šis leidimas.

"Matau, kad tokia funkcija įmanoma. Bet tos senosios licencijos buvo formuotos iki Naujųjų metų. O sistemos atnaujinimo procesai vyko sausio mėnesį. Todėl taip ir liko, bet šį klausimą galima labai greitai išspręsti", – tikino P.Paukštė.

Kol valdininkai snūduriuoja, stebėdami vos besisukančią elektroninę leidimų sistemą, patys žvejai mieliau suka į privačius terminalus ir už licencijas moka brangiau. Vietoj 2,5 euro elektroninėje aplinkos leidimų sistemoje ALIS už žvejo kortelę žūklautojai terminaluose kloja 3,1 euro.