Ar būna herojų?

Filmas „Pagrobimas“ pasakoja istoriją, kai dvi jaunos merginos atvyksta į Paryžių, susipažįsta su patraukliu vaikinu, kuris ieško turisčių, kad vėliau jas galėtų pagrobti ir atiduoti į sekso vergovę. Nors tai tik filmas, pagrobimas nėra tiesiog holivudinis naratyvas – tai vienas iš galimų nesuvaidintos realybės scenarijų. Tik vargu ar prekybos žmonėmis atveju pasirodys herojus, galintis nuversti Paryžių, kad išgelbėtų vieną iš aukų.

Bet herojų tikrai būna. Skrydžių palydovė Sheila Frederick pasakoja, kaip jai prieš mėnesį viename iš Aliaskos oro linijų skrydžių pavyko pažinti prekybos žmonėmis auką. Moteris žiniasklaidai teigė, kad, skrendant iš Sietlo į San Franciską, pastebėjo 14 metų merginą, sėdinčią šalia kur kas vyresnio vyro. Jis buvo apsirengęs itin gerais drabužiais, o ji – netvarkinga ir susitaršiusi.

Kai Sh. Frederick pabandė užmegzti pokalbį su abiem keleiviais, vyras staiga tapo agresyvus, o mergina į pokalbius nesileido. Tada skrydžių palydovė tualete paliko raštelį, kuriame mergina parašė, kad jai reikia pagalbos. Sh. Frederick iš karto informavo pilotus, o šie užmezgė ryšį su policija. Lėktuvui nusileidus, vyras buvo suimtas – išaiškėjo, kad mergina buvo vežama parduoti.

Nuo 2009 m. JAV oro linijos deda pastangas apmokyti darbuotojus, kaip atpažinti prekybos žmonėmis atvejus. Su šia problema kovojančios organizacijos pastebi, kad pastaruoju metu valstybės pradeda į prekybą žmonėmis žiūrėti kur kas rimčiau. Vis daugiau šalių kriminalizuoja šį nusikaltimą, sukuria specialiuosius tyrimų biurus, didina policijos pajėgas.

Išnaudojama apie 20 mln. suaugusiųjų ir vaikų

Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro analitikė Raggie Johansen sako, kad tokie pavyzdžiai, kaip skrydžių palydovės gebėjimas pažinti prekybos žmonėmis atvejį, įkvepia. Tačiau statistika rodo, kad pernai prekybos žmonėmis mastai išaugo. Pavyzdžiui, JAV atskleista 2 tūkst. atvejų daugiau nei prieš metus, o karščiausias taškas šioje šalyje – Kalifornijos valstija, nes būtent šis regionas patraukliausias imigrantams.

„Šiandien noriu aptarti viską apimančią problemą. Ji turi jaudinti kiekvieną žmogų, nes ji nuvertina mūsų žmoniją. Ji privalo rūpėti kiekvienai bendruomenei, nes ji kenkia mūsų socialinei gerovei. Kiekvienas verslas turi susirūpinti, nes ši problema iškreipia rinką. Ir galiausiai ji turi jaudinti kiekvieną tautą, nes ji kelia pavojų visuomenės sveikatai ir skatina smurtą bei organizuotą nusikalstamumą. Aš kalbu apie prekybą žmonėmis“, – taip jausmingai ir kritiškai į visą pasaulį prieš kelerius metus kreipėsi tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama.

Prievartos ir korupcijos būdu prekiautojai išnaudoja apie 20 mln. suaugusiųjų ir vaikų viešnamiuose, gamyklose, ūkiuose, laivuose ir visose kitose industrijose. Kovoti su prekyba žmonėmis nėra lengva. Tačiau B. Obama ir jo administracija stengėsi žengti svarbius žingsnius.

Per aštuonerius metus federalinės agentūros sugebėjo atskleisti 6 tūkst. prekybos žmonėmis atvejus ir 4 tūkst. išnagrinėti teisme bei pasiųsti nusikaltėlius už grotų. Pernai JAV buvo sudaryta pati pirmoji Prekybos žmonėmis patariamoji taryba, kurią sudarė 11 prekybos žmonėmis aukų.

Auga prekyba vaikais ir vyrais

Bet tai tik vienos valstybės pastangos. Jungtinių Tautų naujausia ataskaita rodo pasaulyje išaugusį prekybos žmonėmis srautą. Pabrėžiama, kad jį skatina ir augantys migracijos mastai. Vis dėlto, pasak R. Johansen, prekybos žmonėmis srityje statistika gali būti labai apgaulinga.

„Jei žiūrėtume tik į atskleistą prekybos žmonėmis aukų skaičių, pamatytume, kad 2016 m. aukų buvo kur kas daugiau. Taip gali būti, nes iš tiesų prekybos mastai auga. Bet svarbu pabrėžti, kad 2014 m. ataskaitoje nebuvo įtrauktos didelės valstybės (pavyzdžiui, Kinija), iš kurių negavome duomenų. Tad gali būti įvairiausių priežasčių, kodėl skaičiai auga“, – pabrėžia ekspertė.

Tačiau už visų šių skaičių slepiasi ir kiti – juodi ir niekam nežinomi. R. Johansen tikina, kad tamsūs skaičiai – tai aukos, kurios lieka neatrastos ir niekada nepasirodo jokiose statistikose ar ataskaitose. Papildomų šaltinių duomenimis, šiuo metu vergovėje esančių žmonių yra daugiausia žmonijos istorijoje.

Tačiau dabar matomas pokytis. Ne, situacija nėra pagerėjusi – pasikeitė prekybos žmonėmis srautai ir tikslai, pastebi R. Johansen: „Mes matome tam tikrą poslinkį. Anksčiau prekyba žmonėmis susitelkė ties moterimis ir seksualinėmis paslaugomis, o dabar kur kas labiau prekiaujama vyrais, kaip priverstine darbo jėga. Taip pat šioje srityje didėja prekyba vaikais.“

Tad kas atsitiko, kad šiuo metu labiau pageidaujama prekė yra ne moteris, o vyras? „Pirmiausia sekso vergijos mastai mažėja, o jei pažiūrėtume į regionus, pamatytume, kad Vakarų ir Centrinėje Europoje sekso vergija sudaro du trečdalius visos prekybos žmonėmis. Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje, Uzbekistane, kur kas aktyviau veikia darbo vergija. Ši tendencija atsiskleidžia ir Pietų Azijoje bei didžiojoje dalyje Afrikos regionų“, – vardija analitikė.