Valstybės kontrolė penktadienį paskelbė audito išvadas [4], kad Lietuva neturi savižudybių prevenciją apibrėžiančios strategijos, taip pat ir vienos atsakingos institucijos, kuri strategiją galėtų įgyvendinti. Auditoriai pasigedo ir konkrečios pagalbos teikimo su savižudybių rizika susijusiems asmenims schemos.

Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad A.Veryga sudarė darbo grupę, į kurią įtraukti ministerijos specialistai, didelį pasitikėjimą visuomenėje ir patirties savižudybių prevencijos srityje turintys politikai, akademinės bendruomenės atstovai, šioje srityje dirbantys specialistai. Grupė iki gegužės pradžios turėtų parengti reagavimo į ketinimą nusižudyti ar savižudybės atveju modelį, jis būtų taikomas visos šalies mastu.

Tenka apgailestauti, kad situacija negerėja ir šioje srityje vis nepavyksta pasiekti proveržio. Todėl labai svarbu imtis kompleksinių priemonių, neišradinėti dviračio ir atskirose teritorijose sėkmingai taikytą modelį naudoti visoje Lietuvoje.

„Tenka apgailestauti, kad situacija negerėja ir šioje srityje vis nepavyksta pasiekti proveržio. Todėl labai svarbu imtis kompleksinių priemonių, neišradinėti dviračio ir atskirose teritorijose sėkmingai taikytą modelį naudoti visoje Lietuvoje“, – sako ministras.

Jo teigimu, bandomieji projektai, vykdyti atskirose savivaldybės, parodė, kad aiškiai nustačius reagavimo ir atsakomybės algoritmus tai turi lemiamą reikšmę gelbstint žmogaus gyvybę.

Anot ministro, dabar šalyje psichologinė pagalba prieinama tik 5 proc. asmenų, kuriems ji reikalinga, o šių paslaugų plėtrą stabdo nereglamentuotas psichologinės pagalbos teikimas. Jis pabrėžė būtinybę spartinti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto rengimą.

A.Verygos teigimu, taip pat būtini specialistų ir bendruomenių narių mokymai atpažinti savižudybės riziką, užtikrinti reikiamą pagalbą, tam galėtų praversti jau sėkmingai šalyje įvykdyti projektai. Anot jo, mokymai, moksliniai tyrimai šioje srityje turi tapti vienu iš pagrindinių Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo prioritetų.

„Tokiems projektams finansuoti turėtų būti skiriama nemaža dalis Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšų“, – teigiama pranešime.

Kaip vieną iš savižudybių prevencijos priemonių ministras nurodė kuriamą mobiliąją emocinės savipagalbos programėlę. Jos paskirtis – suteikti pirmąją emocinę pagalbą ir galimybę stebėti bei gerinti savo psichikos sveikatą.

„Pasaulyje jau seniai ne naujiena asmens sveikatos būklei stebėti panaudoti išmaniuosius telefonus. Labai džiugu, kad Lietuvoje atsiranda programėlė, padėsianti pačiam žmogui stebėti, fiksuoti ir vertinti savo sveikatos būklę, ypač tai aktualu kalbant apie psichikos sveikatos problemas“, – sakė politikas.

Kaip skelbia Valstybės kontrolė, gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2015-aisiais Lietuvoje siekė 30,41 atvejo 100-ui tūkst. gyventojų. Valstybinio psichikos sveikatos biuro Savižudybių prevencijos centras nurodo, kad ši statistika gerėja: pernai Lietuvoje registruota 813 savižudybių arba 28,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, jų per metus sumažėjo 9,3 procento.

Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta, kad 2025 metais Lietuvoje savižudybių skaičius turėtų būti ne didesnis kaip 12 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pagal tai, palyginti su 2015-aisiais savižudybių turėtų sumažėti daugiau nei 60 procentų.