Traukia išskirtinis garas

Miesto viešoji pirtis daliai klaipėdiečių tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Pasikaitinti čia renkasi ir pensininkai, ir jaunimas, ir sportininkai, ir verslininkai. Įstaigos kontrolierė-pardavėja Salomėja Juozapaitienė pasakojo, kad vienai iš vyriausių miesto pirties lankytojų – 90 metų.

„Ateina ne tik klaipėdiečiai, bet ir žmonės iš kitų miestų: Kretingos, Gargždų, Palangos. Būna, kad atvyksta ir iš toliau – Plungės. Į pirtį užsuka ir profesionalūs sportininkai. Susižino ir ateina. Net atvykę iš kitų miestų“, – pasakojo kontrolierė-pardavėja.

Kiek kartų žmonės ateina į pirtį, priklauso ir nuo lankytojų finansinės padėties. Daugumą kartą per savaitę, kiti pasakojo, jog apsilanko ir dažniau.

„Kai bilietas pigiau kainavo, ateidavome dažniau. Dabar apsiriboju kartu per savaitę. Tiek teužtenka pinigų“, – pasakojo nuolatinis pirties lankytojas.

Per dieną pirtyje apsilanko daugiau nei pusantro šimto žmonių. Pirtininkai pasakojo, kad prieš šventes net susidaro eilės.

Lankytojai pabrėžė, kad miesto viešoji pirtis – sveikatingumo centras. Čia dauguma renkasi ir dėl auros, bendravimo. Atkreiptas dėmesys, kad sunku rasti pirtį, kurioje būtų toks geras garas.

„Tai pramoga ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pensininkės susitaupo pinigėlių ir ateina. Jos tikrai negalėtų leisti sau išsinuomoti privačios pirties. Tad galima sakyti, kad viešoji miesto pirtis atlieka socialinę funkciją. Čia visi jaučiamės laisvai, bendraujame“, – tvirtino moterys.

Liko vienintelė tvirtovė

Nerimą tarp pirtininkų įplieskė savivaldybės Privatizavimo komisijos siūlymas įtraukti miesto viešąją pirtį į privatizuojamų objektų sąrašą. Pasklido gandai, kad kažkam prireikė sklypo, kuriame stovi objektas.

Prieš beveik savaitę, sausio 15-ąją, kai vyko Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas, jie surengė piketą. Protestavę pirtininkai tvirtino, kad yra surinkę apie 1,6 tūkst. žmonių, pasisakančių už pirties išsaugojimą, parašų.

Miesto viešojoje pirtyje lankėsi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Uostamiesčio vadovas apžiūrėjo patalpas, įvertino situaciją. Jis prisipažino, kad ir pats anksčiau lankydavosi šioje pirtyje.

V.Grubliauskas sulaukė ne tik įmonės „Vildmina“, kuri valdo pirtį, darbuotojų dėmesio. Miesto vadovą pasitiko ir patys pirtininkai. Šie prašė neuždaryti miesto viešosios erdvės. Buvo ir liejančių priekaištus, pyktį.

„Seniau mieste buvo šešios pirtys. Dabar liko viena. Neuždarykite mūsų tvirtovės“, – prašė viešosios pirties lankytojai.

Eiti kiaurai nenori

V.Grubliauskas pabrėžė, kad bent artimiausius dvejus, trejus ar net ketverius metus apie miesto viešosios pirties uždarymą nėra nė kalbos.

Bent trejiems metams galite pasiruošti vantų.

„Bent trejiems metams galite pasiruošti vantų. Jokių sprendimų dėl pirties uždarymo priimta nėra. Iniciatyvų įtraukti šį objektą į privatizuojamų sąrašą buvo ir anksčiau, tačiau taryba nepritardavo. Ji veikė toliau“, – tvirtino meras.

Tačiau, pasak V.Grubliausko, reikia galvoti apie miesto viešosios pirties ateitį.

„Miesto viešoji pirtis tikrai neatlieka socialinės funkcijos, kaip daug kas bando sakyti. Teikti tokių paslaugų savivaldybė negali. Savivaldybė gali teikti tokias paslaugas, kurių mieste niekas neteikia. Galėtume atsisakyti pirties, tačiau matome, kad žmonėms ji svarbi. Tad negalime užmerkti akis ir eiti kiaurai sienos. Tai būtų neteisinga“, – pabrėžė meras.

V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad pirtis nėra nuostolinga, turi sukaupusi lėšų avariniams darbams. Tad bent artimiausius kelerius metus pirtis galės veikti.

Reikės didelių investicijų

Tačiau, norint, kad objektas dirbtų ir po penkerių metų, reikės didelių investicijų. Atnaujinti pastato, kuriam šių metų balandį bus 45 metai, sienas, vamzdynus, įrenginius.

Objektą valdančios įmonės „Vildmina“, kurios 100 proc. akcijų priklauso savivaldybei, direktorius Vytautas Eitmanavičius nurodė, kad reikalingos investicijos gali siekti 400 tūkst. eurų.

„Atsidursime prie slenksčio, kada reikės savęs paklausti, ką daryti. Savivaldybė negalės skirti lėšų, nes tokios paslaugos nėra jos funkcija. Ko imsimės, šiandien atsakymo nėra. Aišku tik tiek, kad reikia suskaičiuoti, kokios investicijos reikalingos. Būtų negerai, jei po penkerių metų užkaltume pastato langus ir tada trauktume į privatizuojamų objektų sąrašą“, – aiškino meras.