N.B. ir A.M. teismas skyrė po trejus metus nelaisvės, tačiau bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Vyrai įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienus metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Teismas nustatė, kad N.B. (gim. 1982 m.) ir A.M. (gim. 1993 m.) pernai kovo 27-osios vakarą pasikvietė nukentėjusįjį V.M. į degalinę Pandėlyje (Rokiškio r.), ten jį apkaltino cigarečių vagyste, mušė ir spardė. Uždarę vaikiną į automobilio bagažinę reikalavo sumokėti 3 tūkst. eurų už neva dingusias cigaretes.

Kaip pranešė teismas, kaltinamieji spaudė metalinėmis žnyplėmis nukentėjusiojo pirštą, grasino jį nukirpti, sužalojo žirklėmis nukentėjusiojo plaštaką ir šlaunį. Po to pasisavino nukentėjusiojo piniginę su 450 eurų. 

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad N.B. ir A.M. pripažino kai kuriuos jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus ir atlygino nukentėjusiajam materialinę ir moralinę žalą.

Parinkdamas bausmes kaltinamiesiems teismas pažymėjo, kad jų padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, už kuriuos įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Tačiau pagal šiuo metu galiojančias Baudžiamojo kodekso nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

„Atsižvelgęs į kaltinamųjų gana jauną amžių, jų šeiminę padėtį, į tai, jog abu kaltinamieji mokosi, taip pat į realias nusikaltimo pasekmes, į tai, kad po nusikalstamų veikų jie daugiau jokių teisės aktų nepažeidė, gailisi dėl savo veiksmų, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nukentėjusysis pretenzijų jiems neturi, prašo neskirti realių laisvės atėmimo bausmių bei kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad teisingumo principas įgyvendintas ir bausmės tikslai N.B. ir A.M. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir skiriant jiems įpareigojimus“, – rašoma teismo nuosprendyje.