83 metų Akihito rugpjūtį išreiškė pageidavimą atsisakyti Chrizantemų sosto po beveik tris dešimtmečius trukusio viešpatavimo dėl senatvės ir blogėjančios sveikatos būklės.

Stambieji nacionaliniai dienraščiai „Yomiuri“, „Asahi“, „Mainichi“ ir „Nikkei“ citavo neįvardytus šaltinius, sakiusius, kad 56 metų sosto įpėdinis princas Naruhito (Naruhitas) pakeis tėvą 2019-aisiais, Naujųjų metų dieną.

Ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) per trečiadienį surengtą įprastą spaudos konferenciją atsisakė komentuoti šiuo pranešimus.

Po praeitais metais paskelbto Akihito kreipimosi vyriausybė įkūrė ekspertų komisiją, turinčią padėti rasti geriausią būdą išspręsti šiam opiam klausimui, susijusiam su virtine istorinių ir teisinių kliuvinių.

Per ilgą Japonijos karališkosios šeimos istoriją imperatoriai yra ne kartą atsisakę sosto, bet pastaruosius 200 metų tokių atvejų nebuvo. Be to, dabar galiojantys įstatymai šios galimybės nenumato.

Šešių narių komisija aptarė įvairias teisines galimybes, o daugelis prognozuoja, kad ji pasiūlys parlamentui priimti specialų tik šiam atvejui skirtą įstatymą, leisiantį Akihito atsistatydinti.

Tačiau pagrindinė opozicinė Demokratų partija priešinasi vienkartiniam pakeitimui ir argumentuoja, kad jis vėliau neužtikrintų stabilios sosto paveldėjimo tvarkos. Demokratai siūlo iš naujo apsvarstyti ir pakeisti nuolatinį įstatymą, reguliuojantį imperatoriškosios šeimos gyvenimą.

Sosto atsisakymas – labai opi tema dėl Japonijos naujausiosios istorijos įvykių, nes per Antrąjį pasaulinį karą šalis kovojo Akihito tėvo imperatoriaus Hirohito, mirusio 1989 metais, vardu.