62 metų socialistas lyderis padėjo tašką spėlionėms, iškilmingai kreipdamasis į tautą per televiziją iš Eliziejaus rūmų Paryžiuje.

„Nusprendžiau, kad nebūsiu kandidatas, – pareiškė jis. – Ateinančiais mėnesiais mano vienintelė pareiga bus toliau vadovauti savo šaliai.“

F.Hollande'o populiarumas smigo žemyn baigiantis kadencijai, paženklintai staigių pagrindinės politinės krypties posūkių, teroro išpuolių, didelio nedarbo ir sukrečiančių paviešinimų apie valstybės vadovo privatų gyvenimą.

Trečiadienį paskelbti vienos naujos apklausos rezultatai prognozuoja, kad F.Hollande'as per ateinančių metų balandį vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų ratą tesurinktų 7 proc. balsų. Šis tyrimas tapo dar vienu argumentu šalies vadovo kritikams Socialistų partijoje, laikantiems jį raiša antimi.

Pastarojo meto rinkėjų apklausos palankiausios dešiniosios Respublikonų partijos kandidatui Francois Fillonui (Fransua Fijonui), o jo artimiausia varžovė – ultradešiniojo Nacionalinio fronto kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Visgi dar nežinomas visas kandidatų sąrašas, o nepriklausomų pretendentų, tokių kaip 38 metų eksministras Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), vaidmenį sunku nuspėti, todėl analitikai ragina visas prognozes vertinti atsargiai.

Susiskaldę socialistai

F.Hollande kapituliacija palieka atvirą lauką vidaus rietenų apimtoje valdančiojoje Socialistų partijoje, ketvirtadienį pradėjusioje registruoti kandidatus į savo pirminius rinkimus, kurių du turai vyks sausio 22-ąją ir 29-ąją.

Į šį sąrašą jau įtrauktas kairiosios ideologijos apologetas Arnaud Montebourg'as (Arno Montebūras), buvęs ekonomikos ministras. Taip pat tikimasi, kad kandidatuos ambicingasis premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas).