Kompanijos „Provident Finansai“ inicijuota apklausa parodė, kad šventinį Kalėdų stalą dekoruoja 73 proc. respondentų iš Lietuvos. Tai dažniau daro moterys – iš visų apklaustųjų stalą puošia 81 proc. jų, dekoruojančių vyrų taip pat nemažai – net 64 proc.

Anot apklausą inicijavusios kompanijos korporatyvinių reikalų departamento vadovės Lauros Ligutės, Lietuvos gyventojai dekoracijoms neišlaidauja. „Iš apklausos rezultatų matyti, kad dažniausiai mūsų tautiečiai neskiria papildomo biudžeto šventinio stalo papuošimams, jie tam pritaiko jau turimas dekoracijas. Taip teigė daugiau nei pusė šventinį stalą gražinančių apklaustųjų. Tik ketvirtadalis respondentų perka naujus kalėdinius stalo papuošimus, o penktadalis juos pasigamina patys“ – kalba L. Ligutė.

Pasak jos, Kalėdos – daug išlaidų reikalaujantis laikotarpis, todėl pritaikydami jau anksčiau pirktas dekoracijas, žmonės gali šiek tiek sutaupyti. Pačių padaryti papuošimai dažniausiai būna pigesni nei pirktiniai arba iš viso nieko nekainuoja. Svarbiausia – jie yra mielesni, ypač, jei dekoracijos gaminamos kartu su šeima.

Be to, pastebėta, jog maždaug kas ketvirtas apklaustas mūsų tautietis šventinio stalo nepuošia. Beveik trečdalis iš jų prisipažino to daryti nemokantys, ketvirtadalis nurodė, jog stalas būna tiek nukrautas vaišėmis, kad papuošimams nebelieka vietos. Taip pat kas penktas Kalėdų stalo nepuošiantis apklaustasis sakė, kad neturi tokių tradicijų, o kas šeštas dekoracijoms tiesiog neturi pinigų.

Lietuviams buvo gražu tai, kas juos supa, todėl dažniausiai papuošimuose dominuodavo gamtos motyvai. Juos žmonės gamindavo patys.

Etnologas L. Klimka pasakoja, kad kalėdinio stalo dekoravimo tradicija tarp mūsų tautiečių yra kur kas gilesnė nei eglutės puošimas. „Dabinti eglę per Šv. Kalėdas mes pradėjome tik XX a., o šventinį stalą ir kambarį, kuriame jis stovi, žmonės puošė jau nuo neatmenamų laikų. Dažniausiai lietuviai ant stalo padėdavo žalią eglės šakelę ir virš jo pakabindavo šiaudų sodus. Į juos mėgdavo įdėti raudoną obuolį, kuris simbolizavo saulę. Gi Kalėdos, toks metas, kai dienos pradeda vėl ilgėti“, – kalba etnologas.

Anot jo, lietuviams buvo gražu tai, kas juos supa, todėl dažniausiai papuošimuose dominuodavo gamtos motyvai. Juos žmonės gamindavo patys. Anuomet visos namų šeimininkės mokėdavo austi, o kiekvienas šeimos vyras – drožinėti.

Viena iš populiariausių Kalėdinių dekoracijų išlikusių iki šių dienų yra liepsnojanti žvakė. L.Klimka sako, kad ugnis žmones suburdavo dar akmens amžiuje, kadangi ji simbolizavo saugumą ir bendruomeniškumą. „Tas jaukumo ir artumo jausmas, kurį sukuria deganti ir vaško kvapą skleidžianti žvakė, yra labai giliai mūsų pasąmonėje“, – sako etnologas. Jis priduria, kad Kalėdos yra rami, jauki ir ypatinga šventė, kuri suburia artimuosius ir draugus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2016 metų spalio 18–26 dienomis atliko kompanijos „Provident Finansai“ inicijuotą Lietuvos gyventojų apklausą „Omnibus“ metodu. Apklausoje dalyvavo 1002 respondentai. Jos rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.