Kai vengrai sukilo

1956 m. rudenį SSRS susidūrė su didžiuliu iššūkiu Vengrijoje. Spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Budapešte antisovietinės demonstracijos peraugo į sukilimą, o Kremlius pasiuntė savo tankus "tvarkai įvesti". Kruvinos operacijos metu žuvo apie 5 tūkst. vengrų, 34 tūkst. buvo įkalinta, 300 nuteista myriop ir sušaudyta. Nužudytas buvo ir Vengrijos vyriausybės vadovas Imre Nadis. Per sukilimą žuvo apie 700 sovietų kareivių.

Kaip pasakojo garbaus amžiaus kauniečiai, nepaisant okupacijos, Senosiose miesto kapinėse (Ramybės parke) buvo išlikusi tradicija padėti gėlių prie paminklo "Žuvusiems už Tėvynę", prie S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejaus, ant lakūnų kapų. Tai būdavo daroma nepaisant to, kad viską stebėdavo KGB agentai.

1956-ųjų Vėlinėms sovietų valdžia, įbauginta įvykių kulminacijos Vengrijoje, rengėsi iš anksto: sekė kunigus, verbavo agentus, parengė milicininkų, kariuomenės, civiliai persirengusių saugumiečių būrius.

Užplūdo kapines

Prieš Vėlines tuometė Kauno valdžia kapinėse esantį paminklą "Žuvusiems už Tėvynę" apjuosė tvora, iškirto prie jo augusius krūmus, kad būtų lengviau vaikyti minią. Vidudienį mieste buvo sustiprintas karinis patruliavimas, o vakare kapines apsupo milicija, ginkluota kariuomenė. Apie 17 val. kauniečiai, ypač jaunimas, vis vien plūste plūdo į kapines – manoma, kad per porą valandų susirinko iki 10 tūkst. miestiečių, kurie prie paminklo pradėjo giedoti "Marija, Marija", Lietuvos himną, "Lietuviais esame mes gimę" ir kitas tautiškas giesmes.

Susirinkusieji tiesiog apgulė paminklą, o vaikai, užlipę jo pakopomis aukštyn, apstatė kryžių degančiomis žvakutėmis, padėjo raudonų rožių.

Tarp šios politinės manifestacijos dalyvių buvo ir anuomet vidurinės mokyklos moksleivis kaunietis Algis Janulionis, kuris iki šiol prisimena ne vieną to vakaro įvykį.

Kaip atsirado trispalvė

"Kai minia, kažkieno paraginta, pradėjo vieningai skanduoti "Laisvę! Laisvę! Laisvę!" ir ploti, pasigesta trispalvės. Vienas jaunuolis, užlipęs ant paminklo, paprašė žalios, raudonos ir geltonos spalvos šalikų. Minia pradėjo šaukti "Žalią, raudoną, geltoną!" Netrukus iš šių spalvų šalikų žiogeliais buvo susegta trispalvė ir kelnių diržu pritvirtinta paminklo viršuje. Tuomet minioje pasigirdo "Laisvę Vengrijai!", "Duonos ir laisvės!" ir panašūs šūkiai", – "Kauno dienai" pasakojo A.Janulionis.

Dabar iš KGB dokumentų aišku, kad iškelti trispalvę pasiūlė Grigorijus Piskunovas, o štai kas susagstė vėliavą iš trijų skirtingų spalvų šalikų, liko nežinoma.

Vėliau sovietų apklausta manifestacijos dalyvė Irena Grigaitė, dirbusi Radijo gamykloje, prisipažino, kad ji davė savo geltoną šaliką, nes trūko būtent tokios spalvos vėliavai, tačiau mergina nežinojo, kas sagstė trispalvę.

KGB išaiškino drąsuolius

Iš KGB vadovo slapto pranešimo Lietuvos komunistų partijos pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui paaiškėja, kad minioje šūkius "Tegyvuoja Vengrija!", "Šalin Maskvą!", "Laisvės, laisvės!" pirmas sušukdavo "Nemuno laivininkystės" įmonėje dirbęs Jonas Budrevičius.

Būtent jis ir pakvietė minią vėlų Vėlinių vakarą eiti su trispalve į miesto centrą. Ir maždaug 4 tūkst. kauniečių pasuko kapinių vartų link, tačiau jiems kelią užtvėrė kareiviai ir milicininkai.