"Yra neatskleista pagrindinė informacija - kokia kaina buvo išpirktos obligacijos. To nežinant, teiginys apie skolos aptarnavimo išlaidų sumažinimą yra visiškai tuščias. Tai, kad aš, pavyzdžiui, dabar išpirksiu obligacijas už 2 proc. ir jas 2 proc. perfinansuosiu, tai realiai efektas bus nulis, dar teks kažkam sumokėti komisinių mokesčių už atliktus veiksmus", - BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Pasak jo, nežinant obligacijų išpirkimo kainos, realesnis atrodo variantas, kad teigiamo efekto tikriausiai nebuvo.

"Jei ir buvo, tai labai tikėtina, kad jis buvo labai nedidelis, galbūt euro ir dolerio kurso santykyje kažkur atsiranda teigiama įtaka. Šiaip jau rinka yra pakankamai efektyvi šioje vietoje ir paprastai tokias galimybes eliminuoja", - tvirtino M.Dubnikovas.

Pasak jo, dar pavojingiau būtų, jei Finansų ministerija nuspręstų pasinaudoti kai kurių politikų ir ekonomistų pasiūlymais ir pasiskolinti už nulines arba joms artimas palūkanas.

"Tokių balsų vis pasigirsta, kad už nulines prisiskolinti ir pasidėti kažkokiai juodai dienai (...) Ačiū Dievui, kad ministerija to nedaro", - BNS teigė M.Dubnikovas.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas BNS sakė, kad vertinant sprendimo išpirkti dalį obligacijų naudą, reikia įvertinti ne tik kainą, kuri buvo sumokėta, bet ir tai, kad buvo nutraukta dalis išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudarytų apdraudžiant šią emisiją nuo JAV dolerio kurso svyravimo.

"Mes obligacijas pirkome antrinėje rinkoje, keliais sandoriais ir kiekviename jų kaina buvo skirtinga, todėl šiuo metu pasakyti kažkokios vienos konkrečios kainos aš negaliu (...) Bet kuriuo atveju, tai buvo rinkos kaina", - BNS teigė G.Norkūnas.

Jo teigimu, už visas išpirktas 200 mln. JAV dolerių (83,96 mln. eurų) nominalios vertės obligacijas buvo sumokėta 239,341 mln. dolerių (220,14 mln. eurų), tačiau vien šios sumos nepakanka visam sandoriui objektyviai įvertinti.

"Bendras atsipirkimas priklauso ir nuo išvestinių finansinių priemonių sandorių nutraukimo kainos. Šiuo atveju nutraukdami apsikeitimo sandorius, mes gavome iš bankų pinigus, o ne primokėjome", - tvirtino G.Norkūnas.

Anot jo, apsidraudimo sandoriai buvo nutraukti su dviem bankais, todėl ministerija, siekdama išsaugoti komercinę informaciją, neatskleidžia, kiek buvo atgauta lėšų.

"Todėl mes ir pateikėme tokį apibendrintą vertinimą, kad priklausomai nuo skaičiavimo metodo, mūsų sutaupymai būtų nuo 5 mln. iki 7 mln. eurų kasmet, iki 2020 metų. Čia yra įskaičiuoti visi kaštai, visi pliusai ir minusai, taip pat ateityje mokėtinos palūkanos", - sakė G.Norkūnas.

Finansų ministerija trečiadienį pranešė, kad antrinėje rinkoje anksčiau laiko išpirko 200 mln. JAV dolerių nominaliosios vertės obligacijų. Anksčiau laiko išpirkta dalį 2010-ųjų vasarį tarptautinėse rinkose išplatintos 2 mlrd. JAV dolerių nominalios vertės obligacijų emisijos (dabar jos dydis - 1,8 mlrd. JAV dolerių). Už šias obligacijas mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos, emisija bus išperkama 2020 metų vasarį.

Obligacijų supirkimui Finansų ministerija panaudojo lėšas, gautas už šių metų rugsėjo 15 dieną išplatintą 20 metų 450 mln. eurų trukmės euroobligacijų emisiją. Už pastarąją emisiją mokamos 2,125 proc. metinės palūkanos, jos pelningumas - 1,132 procento.

Centrinės valdžios skola rugpjūčio pabaigoje buvo 15,058 mlrd. eurų ir sudarė 39,4 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios skola eurais sudarė 64,8 proc., JAV doleriais - 34,2 proc., Šveicarijos frankais - 1 procentą.