Kad ir tai, jog visi žmogui reikalingi daiktai gali sutilpti vienoje kuprinėje.

„Įtampa darbe ir šeimoje žmones išsekina. O eidamas šiuo keliu randi ramybę. Šis kelias užburia – visi juda ta pačia kryptimi. Niekur kitur gyvenime taip nebūna“, – pasakoja kartu su šeima 1200 km įveikęs scenos darbininkas Martinas Busche.

Šv. Jokūbo kelias veda į Kompostelą. Tai – dalis Europos piligrimų kelio tinklo. Kelią žymi geldutės, padedančios piligrimams neišklysti iš maršruto ir sėkmingai pasiekti kelio gale esančią Kompostelos Santjago katedrą.

Eiti tokio ilgio keliu net pavėsyje tvyrant 35 laipsnių karščiui – nelengvas išbandymas, tačiau atstumą įveikęs vyras tikina, kad vienintelis sunkumas jam buvo kuprinė.

„Grįžęs namo netampi kitu žmogumi, bet žinai, kad gali labai kukliai gyventi. Tikrai nereikia tiek daug daiktų – viskas, ko reikia, telpa vienoje kuprinėje“, – teigia jis.

Apie Šv. Jokūbo kelią imta kalbėti prieš 1200 m., kai buvo palaidoti apaštalo Jokūbo reliktai. Nuo tada krikščionys eina piligriminiu keliu į Santjagą, kad išpirktų savo nuodėmes. Šiandien piligrimystė mažiau susijusi su religija – taip žmonės paprastai bando geriau pažinti save.

Plačiau – LRT Kultūros laidoje „Euromaxx“ [6].