Tačiau civilinę bylą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad detaliai planuojant minėto pastato teritoriją įstatymams nebuvo nusižengta. Prokuratūros reikalavimas taikant restituciją nugriauti, kaip buvo teigiama 27 mln. litų (beveik 8 mln. eurų) vertės pastatą, pripažintas nepagrįstu.

Nubausti už kyšininkavimą

Tuo pačiu metu Kauno apygardos teisme vyko baudžiamoji byla, kurios vienas epizodų glaudžiai susijęs su minėtais sklypais. Generalinė prokuratūra įrodinėjo, kad dėl sklypų pirkimo ir dokumentų tvarkymo daug vargo turėjusios verslininkės, tarpininkaujant buvusiam Kauno miesto tarybos nariui A.A.Balučiui, davė kyšį buvusiam Kauno apskrities viršininko pavaduotojui V.Vizbarui. Po to sklypų pirkimo reikalai esą pajudėjo stebėtinai sparčiai.

Prokurorai rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų surinkta medžiaga, kad už palankų Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą prie pastato prijungti 3,58 arų valstybės žemės sklypą, verslininkės davė 100 tūkst. litų kyšį.

Klausantis V.Vizbaro telefoninių pokalbių užkliuvo ir tuometis Seimo pirmininkas V.Muntianas. Šį politiką teismai išteisino. Likusiems korupcijos bylos herojams galutinis nuosprendis įsigaliojo tik 2014 m. Vien apeliaciniame teisme bylos narpliojimas užtruko dvejus metus.

Galutiniai rezultatai: buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras pagal viena skrapsnį išteisintas dėl senaties. Verslininkė L.Baranauskienė buvo nubausta dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atidedant dvejiems metams, verslininkė B.Jablonskienė – dvejiems metams, bausmę atidedant tam pačiam laikotarpiui, o buvęs Kauno vicemeras ir buvęs įtakingas konservatorius A.A.Balutis – vieniems metams, bausmę irgi atidedant.

Susipyko ir nutilo

Verslo sėkmės viršūnėje žibėjusios L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė, daugelio akimis, atrodė neišskiriamos draugės. Korupcijos bylos pradžioje į teismo posėdžius atėjusios draugės sėsdavo viena šalia kitos, kuždėdavosi ir teismo rūmus visada palikdavo drauge.

Nežinia ar viena po kitos užklupusios nesėkmės lėmė, kad verslininkių draugystė akivaizdžiai ėmė blėsti. Paskutiniuose teismo posėdžiuose Kauno poniomis tituluotos moterys rinkdavosi vietas priešingose salės pusėse, po posėdžių nelaukdamos viena kitos palikdavo teismo pastatą.

Tai, kas nutiko 2010 m. vasaros pabaigoje prestižiniame Kauno rajone, Žaliakalnyje, buvo lyg dar vienas patvirtinimas, kad greičiausiai tarp draugių perbėgo juoda katė. Dviejų namų langai buvo išpiešti nerimą keliančiais raudonais kryžiais, įtartiną skardinę su laidais, panašią į sprogmenį, nuo balkono tvoros išdrįso nuimti tik "Aro" pareigūnai.

Pareigūnų duomenimis, nukentėjusieji Baranauskai šiais išpuoliais įtarė Jablonskus. Anuomet policija neslėpė, kad mažiausiai suinteresuoti ikiteisminio tyrimo eiga patys nukentėjusieji esą parodymus davė vangiai ir tikrai nesistengė atvirauti.

Prie balkonėlio tvorelės prikabinto maišelio turinį išstudijavę Antiteroristinių operacijų rinktinės pareigūnai nuramino, kad jis visiškai nepavojingas. Būta tik dėžutės ir laidų. Sprogmenų neaptikta.