Banko atstovas patvirtino ir tai, kad turto Laisvės al. 35 pardavimas vykdomas priverstine tvarka. Dėliojasi ganėtinai liūdnas paveikslas – už skolas išparduodamas nekilnojamo turto magnatėmis kartais vadintų Kauno ponių turtas. Kadaise L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė garsėjo nerealiomis galimybėmis gauti milijoninius kreditus vienokiai ar kitokiai veiklai.

Paaiškėjo, kad butų ir komercinių patalpų pardavimas Laimutės ir Birutės name tėra teismo nutarties vykdymas. Dar 2011 m. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį pagal kreditoriaus "DnB NORD" banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Neatidavė kredito

Į Kauno apylinkės teismą kreipėsi kreditą B.Jablonskienei ir Rolandui Jablonskui, L.Baranauskienei ir Vytautui Baranauskui išdavęs "DnB NORD" bankas, prašydamas išieškoti beveik 7 mln. eurų skolą bei 133 eurų žyminį mokestį iš skolininkų.

Bankas nurodė, kad 2008 m. moterims ir jų sutuoktiniams buvo suteiktas beveik 8 mln. eurų kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2010 m. gruodžio 26 d. Skolininkai laiku neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Buvo apskaičiuota, kad 2010 m. gruodžio 31 d. garsiųjų ponių ir jų sutuoktinių skola kreditoriui sudarė beveik 6,8 mln. eurų.

Įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti B.Jablonskienė ir L.Baranauskienė su sutuoktiniais įkeitė tuo metu rekonstruojama namą Laisvės alėjoje, beveik arą žemės, kiemo statinius, taip pat kitoje Laisvės alėjos pusėje kiemuose esančią kavinę "Žalias ratas" ir žemės sklypą.

Kauno apygardos prokuratūros kieme veikianti kavinė, panašiai kaip ir bankui įkeistas ponių namas, klientus kviečia ir dabar. Prie įėjimo pakabintas meniu, nosį kuteno gaminamo maisto kvapai. Teismas buvo įspėjęs skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, turtas bus parduotas iš varžytinių.

Po banko kreipimosi išieškoti pasiskolintus milijonus įkeistas turtas buvo areštuotas. Verslininkės skundė teismo nutartį, tačiau aukštesnės instancijos teismai jų nepasigailėjo. Skolininkių argumentai, kad gražu būtų atsižvelgti į pasaulinę ekonominę krizę ir strėlė beveik 8 mln. eurų kreditą suteikusiam bankui, kad jie patys kalti, nes neįvertino rizikos, nebuvo priimti. Ponių turtas imtas pardavinėti varžytinių.

Varžytinių peripetijos

Tačiau net ir varžytinės nevyksta sklandžiai. Teismo nutartį vykdantis antstolis neslėpė žinantis, kad butuose gyvena žmonės. "Mano turimais duomenimis – taip. Tačiau tie žmonės jokiais pagrindais ten negali būti. Teisėtumo ten nėra nė lašelio", – keblią situaciją patvirtino 2011 m. teismo nutartį vykdantis antstolis Raimundas Stanislauskas. Tačiau nuo išsamesnių komentarų antstolis susilaikė paaiškinęs, kad byla dar nebaigta.

Kreditą L.Baranauskienei ir B.Jablonskienei suteikęs bankas laikėsi panašios pozicijos. "Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi visos daugiabučio namo patalpos areštuotos, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įskaitant ir jo nuomą. Butai parduodami iš varžytinių be jokių gyventojų, kadangi turto nuoma yra draudžiama ir turto savininkai nėra gavę nei teismo, nei įkaito turėtojo, t. y. banko sutikimo nuomoti", – aiškino DNB Komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.

Su L.Baranauskiene ir B.Jablonskiene "Kauno dienai" nepavyko susisiekti. Iki korupcijos skandalo nevengusios viešumo ir dalijusios šypsenas fotografams, jau keleri metai moterys tarsi  pogrindyje.

Šokdino politikus

Ganėtinai išdidžiai L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė laikėsi, kai ėmėsi žygių įsigyti 3,85 arų žemės miesto centre. Kai kurie Kauno politikai miesto tarybos posėdyje įtariai pasižiūrėjo į ponių prašymą dėl žemės įsigijimo. 2008 m., sužinojusios, kad detaliojo plano svarstymas Mickevičiaus g. 34 išbrauktas posėdžio dienotvarkės ir jų norimos žemės klausimas nesvarstomas, verslininkės pratrūko.

"Į politikus kreipiamės antrą kartą, bet kartu atkreipiame ir visuomenės, ir verslininkų dėmesį į apgailėtinas tendencijas, kurios pastaruoju metu įsigalėjo Kaune", – tuomet rėžė B.Jablonskienė ir L.Baranauskienė.

Tąsyk moterys vardijo savo nuopelnus miesto vaikų globos namams ir nedviprasmiškai leido suprasti, kad toks miesto tarybos narių žingsnis gali būti užuomina apie laukiamą vadinamąjį otkatą.

Tačiau įsisiūbavus korupcijos skandalo tyrimui, moterų balsai darėsi vis tylesni, o galiausiai patirtas fiasko leido daryti prielaidas, kad verslininkių minimos apgailėtinos tendencijos Kauno valdžioje galėjo būti nuostaba, kad jau net už kyšius negali nusipirkti garantijų.

Bylų virtinė

Viena paskui kitą į teismus keliavo bylos dėl žemės pirkimo teisėtumo, pastato nugriovimo ir garsioji korupcijos byla. Pirmas teismo smūgis verslininkėms – pripažinta, jog žemė prie rekonstruojamo buvusio "Lietuvos" viešbučio, kuris vėliau buvo pristatomas kaip unikalios architektūros daugiabutis, parduota neteisėtai.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu L.Baranauskienei ir B.Jablonskienei parduoti du sklypai miesto centre turėjo būti grąžinti valstybei, o verslininkėms turėjo būti grąžinta beveik 50 tūkst. litų (apie 15 tūkst. eurų). Už tiek moterys buvo įsigijusios minėtus sklypus.

Pinigus verslininkėms turėjo grąžinti Kauno savivaldybė. Paradoksalu, kad buvo valdininkų, vertinančių, jog sandoris dėl valstybinės žemės pardavimo ponioms savivaldybei buvo palankus ir netgi pelningas, o dabar teks gražinti pinigus, tačiau pagrindinio – žemės pardavimo teisėtumo klausimo – niekas neginčijo.

Gindama viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūra teismo prašė pripažinti negaliojančiais sandorius, susijusius su Laisvės al. 35-uoju numeriu pažymėto namo projektavimu ir statyba. Prašydami taikyti restituciją prokuratūros atstovai reikalavo šį pastatą nugriauti.