Bet, pasak psichologo dr. Pauliaus Skruibio, sektinų pavyzdžių galima rasti savivaldybėse. Pavyzdžiui, Kupiškio savivaldybėje jau keletą metų vyksta iniciatyva, kurios metu mokomi vadinamieji „vartininkai“. Akcija jau davė apčiuopiamų rezultatų, sako psichologas.

„Vartininkai“ – žmonės, kurie dirba savo įprastą darbą, kuriame bendrauja su daug žmonių. Tai gali būti mokytojai, policininkai, medikai, socialiniai darbuotojai ir t. t. Jie mokomi, kad atpažintų savižudybės rizikos ženklus ir žinotų, ką galima daryti toliau.

„Kai žmogus jaučia tokią neviltį, kad jam nebesinori gyventi, dažniausiai jis neieško pagalbos, nes netiki, kad kažkas jam gali padėti. Jis neina, kaip mes dažnai įsivaizduojame, pas psichologą, psichiatrą ar dar kažkur. Galbūt jis užsimena apie savižudybę, galbūt matyti, kad jis yra prislėgtas. Būtent tie žmonės, kurie savo darbe susiduria su daug žmonių, pavyzdžiui, šeimos gydytojas, mokytojas, policijos pareigūnas, yra tie „vartininkai“, kurie gali geriausiai pastebėti rizikos ženklus“, – pasakoja P. Skruibis.

Antroji akcijos prevencijos kryptis – specializuotos pagalbos teikimas tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, mėginusiems nusižudyti ar tiems žmonėms, kurie buvo nukreipti „vartininkų“.

Daugiau apie savižudybių prevenciją – pokalbyje. [7]