Perdavimas Lietuvai gali užtrukti

Kaip LRT.lt sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, buvęs Seimo pirmininkas ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, procedūras dėl N. Venckienės pargabenimo iš JAV į Lietuvą mūsų šalies teisėsaugininkai jau yra pradėję. Tačiau jos gali užtrukti gana ilgai.

Finansinėmis aferomis kaltinamo ir Amerikoje svetima pavarde ilgai besislapsčiusio Gintaro Petriko ekstradicija į Lietuvą truko maždaug dvejus metus, nes jis turėjo teisę skųsti JAV sprendimą perduoti jį Lietuvos teisėsaugai.

A.Paulauskas neatmetė galimybės, kad N. Venckienės pasirodymas Lietuvoje prieš Seimo rinkimus būtų labai nenaudingas kai kuriems žinomiems mūsų šalies politikams, kurių ne vienas dalyvaus rinkimuose: „Kiek žinau, prokurorai yra surinkę informaciją, kas per Garliavos skandalą lankydavosi Kedžių ir N. Venckienės namuose ir galbūt turėjo įtakos tam, kad tas skandalas rutuliotųsi būtent taip, o ne kitaip“.

Generalinis prokuratūros atstovė LRT.lt patvirtino, jog procedūros dėl N. Venckienės parsigabenimo į Lietuvą jau pradėtos. Tačiau nepatikslino, nei kaip toli pažengę buvusios teisėjos ir Seimo narės ekstradicijos reikalai, nei kada galima būtų tikėtis jos pargabenimo į Lietuvą. Esą „procesai Amerikoje vyksta“.

V. Matulevičius, svarstydamas, kodėl taip ilgai užtruko N. Venckienės perdavimas Lietuvai, teigė manąs, jog Lietuvos teisėsaugos vykdoma buvusios jo kolegės paieška – anekdotiška: „Matyt, nelabai norima, kad ji atsirastų Lietuvoje. Užuot iškart po jos dingimo išdavus tarptautinį arešto orderį, jos dar buvo ieškoma Europoje, nors visiems buvo puikiai žinoma, kad ji – Amerikoje. Mano galva, Lietuvoje bijoma, kad JAV nepasigilintų į N. Venckienės ekstradiciją išsamiau ir neatsitiktų taip, kad ji už Atlanto gautų politinį prieglobstį.“

Patekti į Seimą neturi jokių galimybių

Vertindamas „Drąsos kelio“ atstovų galimybes patekti į Seimą, politologas Algis Krupavičius pastebėjo, kad laimę rinkimuose ir apskritai išsilaikyti bando dar kelios „nykštukinės“ partijos – Emigrantų, Lietuvos centro, Krikščioniškosios demokratijos, Lietuvos pensininkų.

„Jos jau ne vienerius metus bando dalyvauti šalies politikoje, bet nelabai sėkmingai. Be abejo, „Drąsos kelias“ irgi neturi jokios ateities. Geriausias scenarijus jai – bent jau kelerius metus išlikti trečiarūše grupe. O finalas aiškus – ji dings iš Lietuvos politinio gyvenimo“, – teigė A. Krupavičius.