P.Kerui antrino ir V.Pumputis. Jo teigimu, miestuose yra nemažai zonų, kuriose būtina greitį mažinti iki 30 km/val. "Prie tokių vietų priskirčiau teritorijas, esančias prie vaikų darželių, mokyklų, miegamųjų rajonų zonas, kuriose yra vaikų žaidimo aikštelės, arba gatves, kuriose yra mišrus dviratininkų ir automobilių eismas", – mintis dėstė SM specialistas.

Didesnės spūstys – mitas

P.Keras teigė, kad greičio sumažinimas nuo 50 km/val., leistino dabar, iki 30 km/val., kaip skelbia iniciatyva, turėtų būti labai gerai apgalvotas sprendimas. "Greitį sumažinus, tarša sumažėtų, tačiau visuomet reikia įvertinti, ar nepradės formuotis spūstys, kurios sukeltų priešingą efektą – didesnį išmetamųjų dujų kiekį ore", – svarstė specialistas.

D.Adminaitė teigia, kad tai dar vienas mitas, kurio laikosi tokių iniciatyvų kritikai. "Lėtas vidutinis greitis miestuose yra spūsčių rezultatas, o ne maksimalios leistinos greičio ribos sumažinimas, – tvirtina ETST projektų vadovė, – keliaujant mažesniu greičiu atstumai tarp automobilių sumažėja, o automobilių srautas nuolat juda. Taip išvengiama staigių įsibėgėjimų ir sustojimų, motorinėms transporto priemonėms atsiranda tinkamesnės sąlygos išsukti iš šalutinių gatvių į pagrindines. Kitaip tariant, mažesnė maksimalaus greičio riba sumažina kelionės trukmę", – tvirtino pašnekovė.

H.Aghte teigė, kad miestų saugaus eismo komisijos turėtų rimtai apsvarstyti tokius greičio mažinimo siūlymus. Pasak jos, besirūpinant eismo saugumu galėtų atsirasti net gatvių atkarpos, kuriose greitis būtų sumažintas iki 20 ar net 10 km/val. "Žinoma, kalbama apie tas gatves, kurios yra gyvenamosiose zonose. Visuomet turi likti ir pagrindinės miesto arterijos, kuriose maksimalus leistinas greitis būtų daug didesnis", – sakė H.Aghte.

D.Adminaitė atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik kelio ženklais sumažinti maksimalų leistiną greitį iki 30 km/val nepakanka, reikia, kad šio greičio limito būtų laikomasi, o vairuotojai aiškiai suprastų, kad įvažiavo į tokio greičio zoną. "Vairuotojui įvažiavus į lėto eismo gatvę ne tik greičio ribojimo ženklas, bet ir kelio infrastruktūra turi aiškiai rodyti, kad tai ne 50 km/val., bet 30 km/val. greičio zona. Infrastruktūros dizaino elementai – kalneliai, kelio susiaurėjimai, S formos posūkiai, žiedai ir t.t. – tai priemonės, kurios padeda vairuotojams laikytis 30km/val. greičio limito", – teigė ETST projektų vadovė.

Mato tik pranašumus

H.Aghte geriausiu 30 km/val. greičio ribos miesto pavyzdžiu laiko Londoną. Net 25 proc. šios sostinės gatvių maksimalus leistinas greitis yra 30 km/val. Tikimasi, kad iki 2020 m. visose Londone gatvėse toks greitis bus maksimalus, o greičiau bus leidžiama važiuoti tik tranzitiniuose miesto keliuose. Greitį miesto gatvėse mažina ir Prancūzijos sostinės saugaus eismo specialistai. Iki 2016 m. pabaigos net pusėje visų Paryžiaus gatvių didžiausias leistinas greitis bus 30 km/val.

Londone buvo atlikta 20 mylių per valandą zonų (30km/val.) vertinimo studija. Ji atskleidė, kad per 20 metų Londone žuvusiųjų eismo dalyvių skaičius sumažėjo 29 proc., o lėto eismo gatvėse – 42 proc. Vaikų žūčių skaičius lėto eismo gatvėse sumažėjo net 50 proc. Olandijos kelių eismo saugos instituto (SWOV) studija atskleidė, kad Olandijoje gatves, kuriose buvo leidžiamas 50km/val. greitis, pavertus 30km/val. zonomis, pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičius sumažėjo maždaug 70 proc.

"30km/val. – paverskime gatves saugiomis" iniciatyvos generalinė sekretorė H.Aghte teigia matanti tik teigiamus maksimalaus greičio mažinimo miestuose aspektus. "Pirmiausia – sumažėja skaudžių eismo nelaimių skaičius, taigi kiekvienas gatvėje jaučiasi saugiau. Dėl mažesnės tikimybės patekti į eismo įvykį, sumažėja transporto priemonių draudimo kainos. Beje, visi automobilių vairuotojai taip pat yra ir pėstieji, o būtent ši, gausiausia eismo dalyvių grupė, sumažinus maksimalų leistiną greitį, daugiausia ir laimi", – tvirtino H.Aghte.