Prie prezidento K. Griniaus paminklo buvo prisiminti ir legendiniai jo žodžiai: „ Mano giliu įsitikinimu, kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekad ne per anksti.“ Kauno Kazio Griniaus progimnazijos auklėtiniai ir Kauno vicemeras Vasilijus Popovas prie jo paminklo prezidentūros sodelyje padėjo gėlių.

,,Mano nuomone, Kazys Grinius yra demokratijos tėvas ir vienas iškiliausių Lietuvos žmonių “, – sakė miesto vicemeras.

Po minėjimo visi susirinkusieji buvo pakviesti į parodos „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“ atidarymą [5]. Didžiojoje salėje rodomi eksponatai apima visą prezidento asmenybę. Čia taip pat matyti improvizuota vaistinė, kurioje galima gauti vaistų nuo demokratijos negalavimų.

Žodį tarė ir Kazio Griniaus progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas. „Kazys Grinius yra nutylėtas prezidentas. Sovietmečiu jo autoritetą stengtasi sumenkinti ir tik atėjus nepriklausomybei jam skirta pakankamai dėmesio“, – sakė jis.

Progimnazijos direktorius Istorinei prezidentūrai perleido vieną itin svarbų eksponatą.

,,Prieš mėnesį iš Izraelio prezidento rankų gavau Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimą, skirtą K. Griniui ir Joanai Griniuvienei už pagalbą žydams. Jeigu šį apdovanojimą įdėsime į stalčių ir visuomenė negalės jo matyti, bus neteisinga“, – sakė jis.

Istorinės prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė pasakojo, kad rengiant parodą surinkta duomenų apie itin gerą K. Griniaus humoro jausmą. Pavyzdžiui, reporterio užklaustas, ką jis jaučia sėdėdamas valstybės viršūnėje, prezidentas K. Grinius atsakė, kad jaučiasi taip, tarsi kasdien turėtų laikyti egzaminus.

Parodos lankytojai sužinos ne tik prezidento biografiją, pomėgius, svarbiausius darbus, bet išvys ir unikalią J. Griniuvienės surinktą suvalkietiškų liaudiškų dirbinių, daugiausia prijuosčių, kolekciją. Taip pat parodoje eksponuojami prezidento tremtyje išdrožti šachmatai, kuriais jis žaisdavo su sūnumi Liūtu.

„K. Grinius, dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, ja sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus kaip ministras pirmininkas ir prezidentas bei protestuodamas prieš nedemokratiškus okupantų veiksmus. K. Grinius liko ištikimas demokratinėms idėjoms net ir tada, kai dėl jų galėjo nukentėti ir pats, ir šeima“, – teigia minėjimo rengėjai.

K.Grinius gimė 1866 metais Marijampolės apskrityje. Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. K.Grinius buvo Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys, šeštasis Lietuvos premjeras (1920–1922 metais), pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos vyriausybei.

K.Grinius taip pat buvo paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos prezidentas. Šias pareigas jis ėjo nuo 1926 metų birželio 7 dienos iki gruodžio 17 dienos, kai įvykdytas perversmas.

Jis buvo vienas iš Demokratų partijos bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų, lyderių. Po mirties K.Grinius apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų kilmės Lietuvos žmonių gelbėjimą per Holokaustą.

Jis mirė 1950 metais Čikagoje, JAV. 1994 metais urna su prezidento palaikais parvežta į Lietuvą ir iškilmingai palaidota netoli tėviškės – Selemos Būdos kaimo (Mondžgirėje).