Lietuvos centrinis valstybės archyvas BNS informavo, kad pernai suskaitmeninta per 50 tūkst. lapų, šiemet - per 30 tūkst.

Projekto partneriai yra YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kultūros ministerija šį mėnesį pranešė, kad skaitmenizavimo projektui 2017 metais planuoja skirti 30 tūkst. eurų.

Vilniuje nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo metais veikęs YIVO  institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų. Jis kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII amžių, parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis.

1941 metais Vilnių okupavę ir institutą sunaikinę naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO  institutas.

Po karo Lietuvoje žydų geto griuvėsiuose likusią archyvo dalį sunaikinti stengėsi sovietai, vykdydami Stalino kampaniją prieš žydus. Unikalius dokumentus išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas Antanas Ulpis, paslėpęs juos Vilniaus  Šv. Jurgio bažnyčioje. Knygos ir dokumentai dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.

Šiuo metu dokumentai skaitmenizuojami ir Vilniuje, ir Niujorke. Įgyvendinus septynerių metų projektą, per Holokaustą išblaškyti dokumentai turėtų atgimti virtualioje bibliotekoje, jų aprašai bus pateikiami anglų ir lietuvių kalbomis.

Per Holokaustą Lietuvoje žuvo per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.

Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis BNS sakė, kad birželio mėnesį archyve Vilniuje lankysis YIVO projekto rėmėjų iš JAV delegacija.