Šio pulko kariai – pirmieji šauktiniai, kurie baigia devynis mėnesius trukusią tarnybą. Šalies vadovė džiaugiasi, kad tarp tarnybą baigiančių šauktinių – visos į tarnybą įstojusios merginos.

Anot tarnybą baigusio Raimundo Ušacko, nors laikas tarnyboje praslinko greitai, šaltuoju metų laiku jis ėjo šiek tiek lėčiau.

„Mums, šauktiniams, tai buvo sunku ne fiziškai, bet morališkai. Kai sninga, esi šlapias, sušalęs, kartais tiesiog turi prisiversti pašokinėti, padaryti atsispaudimų, kad sušiltų kūnas. Žiema buvo sudėtingiausia dalis. Lauke 10–15 laipsnių šalčio, bet aplink tave yra draugai, todėl tai motyvuoja – tu dirbi kartu, (negaliu sakyti „atkenti“), įvykdai savo užduotis, atitarnauji sąžiningai ir garbingai“, – sako R. Ušackas.

Jis tvirtina, kad tarnyboje išsipildė visi lūkesčiai ir norai, turėti prieš pradedant tarnauti. „Pasisėmiau dar daugiau nei tikėjausi. Gavau tokią rolę, kaip vyresniojo šaulio pareiga. Tai reiškia – jei mano tiesioginiam vadui kažkas atsitiktų, man tektų vadovauti. Būtent per tuos devynis mėnesius gavau labai daug vadovavimo patirties. Buvo labai daug iššūkių, bet aš įsivaizduoju, kad būtent tokia patirtis man labiausiai padės. Nebūtinai kariniame, bet būtent civiliniame gyvenime“, – įsitikinęs R. Ušackas.

Ne vienoje aukštojoje mokykloje užsienyje studijavęs jaunuolis tvirtina nusprendęs grįžti į Lietuvą ir atlikti tarnybą, nes reikia atlikti pareigą tėvynei. Jis neslepia, kad kita paskata buvo įvykiai Ukrainoje.

„Mano požiūris visą laiką buvo idealistinis. Atsižvelgiant į tai, kas atsitiko Ukrainoje, supratau (anksčiau net negalėjau apie tai pagalvoti), kad kažkur kažkada gali kilti pavojus. Niekada negalvojau, kad tai gali įvykti taip arti mūsų. Ukrainos įvykiai parodė, kad , toks konfliktas gali kilti staiga iš niekur nieko, atrodo, iš giedro dangaus tarp dviejų broliškų tautų“, – tvirtina R. Ušackas.

Jis svarsto, kad gyvenimas užsienyje nulėmė patriotišką požiūrį ir nusiteikimą, jog reikia ginti ir tarnauti valstybei. „Taip ir kilo noras atvažiuoti, tarnauti devynis mėnesius kariuomenėje ir tokiu būdu prisidėti prie krašto gynybos, būti pasiruošusiam, jeigu, neduok, Dieve, kiltų konfliktas Lietuvoje“, – sako R. Ušackas.

Netikėtumų neslepia patyręs ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono vadas pulkininkas leitenantas V. Bagdonas. „Praeitą savaitę kaip tik baigėme bataliono karių vertinamąsias pratybas. Jų metu turėjome pratybų stebėtojus ir vertintojus iš įvairių Lietuvos kariuomenės vienetų. Rezultatai, kurie buvo parodyti, daugiau nei nustebino mane, jau daugiau kaip 20 metų tarnaujantį Lietuvos kariuomenėje“, – prisipažįsta V. Bagdonas.

Anot jo, savanorių parodyti rezultatai buvo geresni, nei jis pats tikėjosi. „Reikia paminėti, kad viena kuopa praleido praktiškai dvi savaites Estijoje. Ten vyko tarptautinės pratybos „Pavasario audra“. Kiek yra man žinoma, rezultatai yra tik puikūs“, – priduria V. Bagdonas.

Jo tvirtinimu, vis dėlto karių motyvacija neišliko itin aukšta visos tarnybos metu. Pulkininko leitenanto teigimu, geriausia kariams sekasi pačioje pradžioje, kol jie turi motyvacijos ir užsidegimo, kol visos žinios, mokomosios vietos naujos.

„Vėliau prasideda kariška rutina. Labai daug kartojimo, įgūdžių gilinimo. Tada tenka daugiau dirbti profesinės karo tarnybos kariams, reikia karius motyvuoti. Vėliau vėl prasideda pakilimas, kai tarnyba verčiasi į antrą pusę ir tarnybos pabaiga ne už kalnų. Baigiamųjų, vertinamųjų pratybų metu kariai patys pastebi, kad jiems pavyksta pademonstruoti išskirtinę ištvermę, susitelkimą ir puikius rezultatus. Jie tai pastebi patys ir džiaugiasi tuo, ką sugebėjo pasiekti“, – nurodo V. Bagdonas.

Karių savanorių pasiekimais džiaugiasi ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji akcentuoja, kad pirmosiose savanorių grupės išleistuvėse galima sveikinti net 477 karius. Be to, visos į kariuomenę įstojusios merginos, tarnybą atliko iki galo.

„Taigi labai džiaugiuosi, nes išlaikė tempą, išlaikė ritmą. Galime didžiuotis, kad jie visi – savanoriai, kad apsisprendė tapti Lietuvos kariais, kad buvo drąsūs, ryžtingi ir atsakingi, kad prisiima atsakomybę. Jų net 130 planuoja stoti į profesinę karo tarnybą, o tarp jų – net šešios merginos. Dešimt karių planuoja studijuoti karo akademijoje“, – vardija prezidentė.

Jos pastebėjimu, šauktinių atstatymas ir tai, kad turime reikiamą kiekį savanorių, atskleidžia Lietuvos žmonių požiūrį. „Tai rodo, kad mūsų žmonės supranta, ką reiškia valstybės laisvė, ką reiškia būtinybė atlikti pareigą valstybei. Prieš gerus metus mūsų daliniai buvo sukomplektuoti tik 36 proc. Dabar – net 80 proc. Įsivaizduojate, kokią įtaką padarė savanorių atstatymas“, – sako D. Grybauskaitė.

Ji priduria, kad tai taip pat reiškia, jog formuojamas parengtas, valstybę ginti pasiruošęs rezervas. „Visi šie, beveik 0,5 tūkst. karių, bus pasiruošę sudėtingai situacijai. Tai bus rezervas. Kasmet jo turėsime daugiau. Tikrai labai džiaugiuosi, [...] kad kariuomenė yra puiki, kad sąlygos sudarytos kuo geriausios, kad tarpusavyje vyrauja pagarba ir kad Lietuvos kariuomenė labai skiriasi nuo buvusių, nuo buvusios sistemos kariuomenių“, – teigia valstybės vadovė.

Anot jos, tokios mišrios kariuomenės, kai tarnybą atlieka ir profesionalūs kariai ir šauktiniai, yra beveik visose mūsų regiono šalyse. Prezidentė vardija, kad mišri kariuomenė yra Suomijoje, Estijoje, Norvegijoje, Danijoje, o kaimynai latviai jau svarsto šią idėją.

Šeštadienį privalomąją devynis mėnesius trukusią tarnybą Lietuvos kariuomenėje baigia pirmieji šauktiniai. Į Klaipėdoje dislokuotą  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną  šauktiniai savanoriai atvyko praėjusių metų rugpjūčio 24-ąją.