Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius ragina pasaulį solidariai spręsti pabėgėlių krizę, kurią kursto karas Sirijoje. Jis kalbėjo Ženevoje, čia vykstančioje konferencijoje aptariama, kaip apgyvendinti beveik pusę milijono pabėgėlių, kurių atėjus pavasariui vėl padaugėjo.

Jungtinių Tautų vadovas ne iš pasakojimų žino, ką reiškia netekti namų. Jis iš Pietų Korėjos ir puikiai prisimena, kaip būdamas šešerių kartu su šeima bėgo iš gimtojo kaimo per Korėjos karą. Tad pabėgėlių istorijos arti širdies.

„Raginu šalis būti solidarias žmogiškumo vardan, rasti būdų, kaip priimti pabėgėlius iš Sirijos – apgyvendinti ar tiesiog priimti, leisti susijungti šeimoms, suteikti galimybę dirbti ar mokytis. Kol kas šalys įsipareigojo priimti 178 tūkst. pabėgėlių, raginu daugiau valstybių prisidėti, jeigu krizė bus deramai sprendžiama, laimėsime visi“, – sakė Ban Ki-moonas

Pasak JT vadovo, apgyvendinti esą reikia bent jau 10 proc. pabėgėlių – apie pusę milijono. Tai – nedaug, palyginti su milijonais, kuriuos priėmė Turkija, Libanas ir Jordanija.

Bet Europa ir taip dūsta. Pernai daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia iš Sirijos, atplaukė per Viduržemio jūrą, kai kurios šalys bando gelbėtis sienų užtvaromis, Europos Sąjunga sutarė su Turkija, kad neteisėtai atvykusieji bus gražinami. Bet tai padėties nepalengvino.

Graikijos vyriausybės duomenys rodo, kad per parą iki trečiadienio ryto beveik 800 žmonių atplaukė į Lesbo, Samo, Chijo ir Koso salas. Triskart daugiau negu per ankstesnes dienas, kai orai buvo pablogėję. Ironiška, bet Europos Sąjunga vos buvo spėjusi pasidžiaugti, kad atvykstančių pabėgėlių smarkiai sumažėjo.

Makedonija tvirtina, iki metų pabaigos blokuosianti savo pasienį, kai Graikijos pusėje įstrigę 12 tūkst. pabėgėlių.

Tuo metu Paryžiaus valdžia, netekusi kantrybės, iškėlė beveik tūkstantį migrantų iš didžiulės stovyklos, kuri šį mėnesį atsirado rytiniame priemiestyje. Migrantai – daugiausia iš Sudano, Eritrėjos, Afganistano – mėnesiui apgyvendinami prieglaudose ir galės pradėti prieglobsčio prašymo procedūrą. Kai kurie migrantai persikėlė iš „Džiunglėmis“ vadinamos stovyklos šiauriniame Kalė uoste, kurios dalis, valdžios nurodymu, sulyginta su žeme.

„Mes privalome priglausti tuos žmones ir negalime taikstytis su tokiomis stovyklomis prie metropoliteno bėgių. Viešoji erdvė turi priklausyti miesto gyventojams, o pabėgėliams čia ne vieta“, – kalbėjo Paryžiaus prefektė Sophie Brocas.

Nežinia, ar ilgam viešoji erdvė priklausys miesto gyventojams, mat mėnesio pradžioje 400 žmonių buvo perkelta į prieglaudas, bet jų vietą užėmė naujai atvykusieji. O nuo 2014 metų birželio Paryžiuje migrantų stovyklas į prieglaudas teko kelti jau 20 kartų.