Apie dvidešimt kauniečių Kovo 11-osios rytą visu būriu klaidžiojo, kaip atrodė iš šalies, po miesto centrą. Pasipuošę tautine simbolika vis suko iš gatvelės į gatvelę ir vis dirsčiojo į savo mobiliuosius telefonus.

Vis dėlto vienur raitytas, kitur kampuotas penkis kilometrus tęsęsis maršrutas visiems buvo žinomas iš anksto ir toks pasirinktas ne atsitiktinai.  

Kauno senamiesčio bendruomenė, inicijavusi šias eitynes Lietuvos Nepriklausomybės dienai pagerbti, su bendraminčiais iš viso Kauno pusantros valandos pėdino trajektorija, labai panašia į užrašą „Lietuva“. Jis labai gerai matėsi mobiliosiose programėlėse, fiksuojančiose nueitą trasą.

Iš anksto kruopščiai suplanuotas maršrutas prasidėjo Ožeškienės gatvėje, driekėsi per Laisvės alėją, gretimas gatveles ir kiemus. Maršrutą dėliojo 15-metė KTU Inžinerijos licėjaus moksleivė Saulė Mikulevičiūtė. Anot jos tėčio, vieno iš eisenos organizatoriaus Manto Mikulevičiaus, dukrai prireikė gerokai pasukti galvą.

"Bandydami sudaryti maršrutą dairėmės po visą Kauno žemėlapį ir jau buvome praradę viltį, kad pavyks. Galvojome, kad prapulsime", – pasakojo M.Mikulevičius. Bet Saulė rado išeitį ir dar tokią, kad išrašant gimtinės pavadinimą maršrute atsidūrė net keli svarbūs šalies objektai.

Į trasą pavyko įtraukti paminklus Vytautui Didžiajam bei Romui Kalantai, Laisvės statula. Prie jos eisenos dalyviai stabtelėjo kiek ilgiau – padėjo gėlės, skirtas nepriklausomos Lietuvos kūrėjams.

"Nuotaika visų labai puiki. Manome, kad toks žygis galėtų tapti tradicija", – vylėsi M.Mikulevičius.

Idėja programėle, fiksuojančia nueitą trasą, išrašyti Lietuvos vardą, nėra originali, tačiau Kaune ji dar nebuvo bandyta įgyvendinti. Organizatorius įkvėpė Kopenhagoje panašų bėgimą atlikęs lietuvis Aidas Jarušaitis.

"Jo iniciatyva parodė, kad savo meilę Tėvynei galima išreikšti įvairiausiais būdais. Nusprendėme, kad būtų įdomu atlikti panašų žygį ir lietuviškiausiame mieste – Kaune“, – kalbėjo kita akcijos organizatorė miesto tarybos narė Gintarė Skaistė.