Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ suteikta beveik 3 mln. eurų paskola ant bankroto ribos balansuojančiai „Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL) suteikta teisėtai, nutarė Generalinė prokuratūra.

Tačiau, pasak prokurorų, dėl galimos valstybės pagalbos turėtų pasisakyti Konkurencijos taryba, kurios nuomone, Susisiekimo ministerija LJL gelbėjimo planą turėtų suderinti su Europos Komisija (EK).

Tokį sprendimą spalio 27 dieną priėmė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė, išnagrinėjusi opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių lyderio Eligijaus Masiulio prašymą ištirti, ar LJL gelbėjimo planas neturėjo būti suderintas su EK, BNS informavo prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Prokurorė, įvertinusi ir surinkusi papildomai dokumentų, konstatavo, kad prokuratūra neatlieka ekonominio pobūdžio vertinimų, todėl negali atsakyti į klausimą, ar ginčo atveju valstybė elgėsi kaip privatus investuotojas, ar netenkinamas valstybės pagalbos kriterijus. Prokurorė atliko „Lietuvos geležinkelių“ suteiktos paskolos sutarties atitikties nacionaliniams įstatymams vertinimą ir priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, - BNS sakė R.Stundienė.

Pasak jos, klausimas dėl valstybės pagalbos, „Lietuvos geležinkeliams“ suteikiant 2,779 mln. eurų paskolą LJL, perduotas spręsti Konkurencijos tarybai.

Anot jos, taryba, kurios raštą praėjusią savaitę gavo Generalinė prokuratūra, siūlo Susisiekimo ministerijai kreiptis į EK prašant nustatyti, ar nebuvo pažeisti valstybės pagalbos reikalavimai, suteikus paramą LJL ir atleidus „Lietuvos geležinkelius“ nuo dividendų valstybei.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas BNS teigė, kad nepaisant LJL akcininkų pasikeitimo, valstybės pagalvos rizika nedingo.

„Taip, potencialus pavojus yra, todėl teikiama rekomendaciją suderinti su Europos Komisija. (...) Niekas per daug nepasikeitė. Potencialiai problemų gali būti, bet niekada nėra vėlu šį klausimą suderinti“, - BNS sakė Š.Keserauskas.

Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys BNS teigė, kad ministerija yra gavusi tarybos siūlymą kreiptis į EK dėl galimos valstybės pagalbos, atleidus „Lietuvos geležinkelius“ nuo dalies dividendų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pasak jo, ministerija šiuo metu vertina, ar kreiptis į EK.

Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus, todėl liepos pabaigoje buvo svarstoma, kad už naują 3 mln. eurų paskolą galėtų garantuoti „Lietuvos geležinkeliai“.

Tarybai tuomet perspėjus, kad toks LJL gelbėjimas gali būti laikomas neleistina valstybės pagalba, „Lietuvos geležinkeliai“ rugpjūčio pradžioje patys paskolino LJL.

E.Masiulis į Prokuratūrą kreipėsi rugpjūčio 13 dieną, prašydamas ištirti, ar „Lietuvos geležinkelių“ finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su EK kaip valstybės pagalbos priemonė.

„Lietuvos geležinkeliai“ savo trijų ketvirčių ataskaitoje nurodo, kad rugpjūčio 5 dieną su LJL pasirašė trumpalaikę 9 mėnesių paskolos sutartį - laivybos bendrovei suteikta 2,779 mln. eurų paskola, už kurią ji per šį laiką sumokės 68 tūkst. eurų palūkanų.