Į uostamiestį mokytis sugužėjusi studentija jau išsinuomojo geriausius butus už žemiausią kainą. Šiemet tokių būstų savininkai privertė labiau paploninti į aukštuosius mokslus kimbančių jaunuolių tėvų pinigines. Nuomotojai pakėlė ne tik kainas, bet ir sugriežtino butų ar kambarių nuomos studentams sąlygas.

Jaunuomenė jau įsikūrė

Šiemet į aukštąsias uostamiesčio mokyklas įstojusieji arba mokslų po vasaros tęsti grįžtantys studentai būsto dairytis pradėjo dar nė nesibaigus vasarai.

"Pirmakursiai būsto tradiciškai pradeda ieškoti rugpjūčio mėnesį, o patys atsakingiausi su butų savininkais preliminariai tariasi nuo liepos vidurio, dar nežinodami stojamųjų egzaminų rezultatų", – paaiškino nekilnojamojo turto valdymo bendrovės "Termionas" direktorė Indrė Valionienė.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu dauguma uostamiesčio mokslinčių jau įsikūrę nuomojamuose butuose. Tačiau tai nereiškia, kad tame pačiame bute jie ir praleis visą studijų laiką, kol gaus aukštojo mokslo diplomą.

"Kai kuriems iš jų, neišlaikius laisvės egzamino, teks išmokti gyvenimiškas pamokas ir ieškotis naujo būsto. Tada jiems gali tekti nuomotis būstus jau už aukštesnę kainą ir griežtesnėmis sąlygomis", – pastebėjo bendrovės vadovė.

Bus pokyčių

Kito paieškų piko tikimasi spalio pabaigoje ir sausį. Portalo "Aruodas.lt" vadovės Viktorijos Steponavičiūtės teigimu, tikėtina, jog tokiu metu neretą studentą žvalgytis kito būsto priverčia prasidėjęs šildymo sezonas arba jaunuoliai pasisotina studentiška kompanija bendrabutyje ir ieško individualesnės erdvės.

Dabar rinkoje belikę brangesni, geriau įrengti butai. Šie įdomesni jauniems, į Klaipėdą pagal darbo sutartis atvykstantiems specialistams.

Keletą tradicinius studentiškus poreikius atitinkančių butų dar galima rasti ir dabar, tačiau, kaip teigė I.Valionienė, jų kaina aukštesnė ir siekia 170–200 eurų per mėnesį.

Skelbimų portalo "Aruodas.lt" duomenimis, prabangiau įrengtų butų kainos siekia apie 300–400 eurų per mėnesį ar dar daugiau.

Šiuo metu mieste sunkiausia rasti vieno kambario butą, tokių tėra 15 proc., daugiausia – dviejų ir trijų kambarių butų.

Bendrabučiuose vietų pakako

Nors nekilnojamojo turto verslo atstovams darbo ir netrūko padedant jaunuoliams ieškotis gyvenamosios vietos, nemažai studentų įsikūrė ir aukštųjų mokyklų bendrabučiuose.

"Visi studentai, grįžę į studijas, jau bando "įsivažiuoti", nes po vasaros pradėti paskaitų maratoną tikrai yra nelengva", – pasakojo Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Živilė Krikštaponytė.

Pašnekovės teigimu, aukštosios mokyklos bendrabučių būklė – gana gera, todėl norinčiųjų čia gyventi netrūksta.

Pirmakursiai, gavę vietą studentų bendrabučiuose, įsikurti pradėjo paskutinėmis rugpjūčio dienomis.

"Dauguma pirmakursių gavo čia vietą. Universitete mokosi ir studentų iš užsienio, vietų pakako ir jiems. Tie, kurie liko be bendrabučio, dar galės pabandyti papildomo turo metu", – pastebėjo studentų atstovė.

Norintiesiems patogumo

Ž.Krikštaponytės teigimu, studentai visus metus už mėnesį gyvenimo bendrabutyje moka vidutiniškai apie pusšimtį eurų.

Pašnekovės teigimu, sprendžiant būsto klausimą studentai pasidalija į dvi grupes. Vienus itin vilioja gyvenimas bendrabutyje bei galimybė pabendrauti su tos pačios specialybės aukštesnių kursų studentais, susirasti naujų draugų, išbandyti save prisitaikant gyventi su nepažįstamu žmogumi.

Kiti nė nežiūri bendrabučio pusėn ir kuo skubiau ieško būsto nuomai, mat trokšta individualumo arba mano, jog jaunimo pilname name bus sunku susikaupti.

"Dauguma atvykstančiųjų iš aplinkinių miestų renkasi bendrabučius ir nesusiduria su sunkumais. Butus renkasi tie, kurie nori daugiau patogumo", – pastebėjo Ž.Krikštaponytė.

Bendrabučio prototipas

Kaip ir anksčiau, į mokslus kibti pasirengusi studentija, nusprendusi nesiglausti aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, dažniausiai ieškojo vieno ar dviejų kambarių buto.

Tokių būstų kaina minėtu laiku vidutiniškai svyravo apie 80–120 eurų mėnesiui. Šiemet studentai, sutikus nuomotojui, neretai rinkosi brangesnio buto nuomą, tačiau ten įsikūrė ne vieni, o dviese ar su daugiau draugų.

Tokiu atveju kas mėnesį teks atseikėti apie 80–100 eurų, o viename bute kartu su jo šeimininkais gyvenantieji mokės 60–80 eurų.

Diagnozė "studentas"

Bendrovės "Termionas" vadovės teigimu, būsto nuomos rinkoje egzistuoja atskiras segmentas – nuoma studentams.

"Tokiu atveju abi pusės iš karto žino, ko vieni iš kitų tikisi. Į butus, kurie skirti plačiam nuomininkų ratui, paprastai įleidžiami studentai su rekomendacijomis arba griežtais reikalavimais sutartyse. Tokiais kaip išankstinis mokėjimas už galimus inventoriaus sugadinimus", – pasakojo I.Valionienė.

Vis dėlto pašnekovė pastebėjo, kad studento įvaizdis vis dar yra apipintas įvairiausiais mitais, nors praktikoje išskirtinių incidentų, kai būstą nuomojasi aukštųjų mokyklų auklėtiniai, nėra pasitaikę.

"Neteko girdėti, kad studentas, išeidamas iš buto, išsisuktų ir išsineštų kištukinius lizdus, jungiklius, šviestuvus ar šiaip pridarytų kokios nors ypatingos žalos. O štai tarp "normalių" nuomininkų teko", – atskleidė bendrovės vadovė.

Paprastai konfliktų su butą besinuomojančiais studentais gali kilti tik dėl jų gyvenimo būdo. Pasitaiko, kad tokie gyventojai kaimynus vargina triukšmaudami ramybės metu, rūkydami laiptinėse ar greta kaimyno lango.

"Tačiau dažniausiai po išaiškinimo, kaip dera gyventi laisvėje, studentai prisitaiko prie taisyklių", – sakė I.Valionienė.

Šoktelėjo kainos

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, savo atžalas į kitą miestą studijuoti ir studentauti išleidžiantys tėvai pinigines paplonino labiau.

Neatmetama, kad butų nuomos kainos keliais procentais šoktelėjo ir dėl valiutos pasikeitimo.

"Nuomos kaina, įvedus eurą, kiek padidėjo. Būstų savininkai subtiliai pasinaudojo situacija, kad akims 200 yra patraukliau nei 600", – padarė išvadą turto valdymo bendrovės vadovė.

Pašnekovės teigimu, nuomos kaina šiemet didesnė 5–15 proc., nei buvo pernai. Tiesa, būta ir atvejų, kai gudragalviams studentams išaugusią kainą pavyko sumažinti ir per derybas su nuomotoju.

"Esama butų, kurių kaina pakilo dvigubai. Tik vargu ar jie bus išnuomoti už tą prašomą kainą", – abejoja I.Valionienė.

Lyginant Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, šiemet būsto nuomos kaina nekilo tik sostinėje.

Tiesa, net ir išaugus kainoms, uostamiestis Vilniaus nelenkia. Vidutiniškai 1 kv. m kaina sostinėje siekia apie 8, o Klaipėdoje – 6 eurus.

Vidutiniškai vieno kambario butų nuoma šiemet svyruoja apie 170 eurų per mėnesį, o Vilniuje toks pat būstas per tokį patį laiką atsieitų nuo 200 iki 280 eurų. Už tiek uostamiestyje galima išsinuomoti ir dviejų kambarių butą.

Rinka aktyvėja

Specialistų teigimu, šiemet nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas aktyvėjimas – būsto nuoma domisi ne tik daugiau žmonių, bet kai kurie pasiūlymai dingsta akimirksniu.

"Renkantis iš visų esamų pasiūlymų ir pamačius sudominusį, vertėtų nedelsti ir skambinti nuomotojui, nes būsto nuomos piko metu kai kurie skelbimai dingsta per kelias valandas", – perspėjoV.Steponavičiūtė.

Augant susidomėjimui nuomojamais butais, jų savininkai pastaruoju metu ėmėsi griežtinti nuomos sąlygas.

Pastebima, kad nuomos sutartyse atsirado papildomų reikalavimų. Tokių kaip mokėjimas už kelis mėnesius į priekį ar reikalavimas palikti užstatą.

Tai gali tapti papildoma kliūtimi studentams įsikurti nuomojamame būste. Griežtėja ir reikalavimai eksploatacijai, didinama nuomininko atsakomybė.

Artinantis naujiems mokslo metams būta ir tokių studentų, kurie studijas pradėjo ne nuomojamame būste ar studentų bendrabutyje, o jau po jiems priklausančiu stogu.

"Teiraujamasi ir dėl nedidelių butų įsigijimo. Tikėtina, kad tai vyksta, įvertinant nuomos išlaidas bei ilgalaikio investavimo galimybes", – įžvelgė nekilnojamojo turto valdymo bendrovės "Termionas" direktorė.

Kol kas auga ne tik susidomėjimas nuomojamais butais, bet plečiasi ir šios verslo srities žaidėjų gretos.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės teigimu, gyvenamųjų patalpų nuomos ir apgyvendinimo paslaugoms teikti Klaipėdoje šiemet verslo liudijimų įsigyta 27 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu: iki rugsėjo 9 d. verslo liudijimus šiemet įsigijo 347 gyventojai, pernai – 274.