Buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas (Džebas Bušas) šią savaitę vyksta į Europą, o po šios užsienio kelionės, kurios metu aplankys kelias artimas Amerikos sąjungininkes, turėtų galiausiai oficialiai paskelbti savo sprendimą dalyvauti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimuose.

Vokietija, Lenkija ir Estija, kuriose lankysis J.Bushas, yra tvirtos JAV sąjungininkės ir neabejotinai ramesnė vieta tokiai kelionei už neramumų krečiamus Artimuosius Rytus.

Tačiau šio įtakingo respublikonų veikėjo pavardė vis dar kursto pyktį kai kuriose Europos šalyse, ir tai yra buvusio JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) invazijos į Iraką palikimas. 

Ekspertai pabrėžia, kad per savo pirmąją svarbią užsienio kelionę nuo tada, kai ėmė rimtai svarstyti galimybę dalyvauti kovoje dėl Baltųjų rūmų, J.Bushui nederėtų švaistyti laiko stengiantis įtikinti Europos lyderius, kad jis skiriasi nuo savo brolio, kaip jis turi elgtis, norėdamas palenkti į savo pusę Amerikos rinkėjus.

„Jei jam šios kelionės tikslas bus parodyti: „Pažiūrėkite, kaip skiriuosi nuo George'o W.Busho“, jei tai bus svarbiausias jo kelionės akcentas, ji nebus sėkminga“, - sakė Duke'o (Djuko) universiteto Šiaurės Karolinoje profesorius Peteris Feaveris (Piteris Fiveris), anksčiau vadovavęs Nacionalinio saugumo agentūros strateginėms operacijoms.

Į šią kelionę J.Bushas vyksta jam itin svarbiu laikotarpiu, ir iš jos sugrįš likus dienai iki pirmojo savo oficialios rinkimų kampanijos renginio Majamyje.

J.Bushas viliasi, kad ši užsienio kelionė bus puiki proga parodyti, kad jis jau pasirengęs tvirtą koja žengti į pasaulio politinę areną.

Savo šešių dienų kelionę J.Bushas pradės antradienį Berlyne, kur pasakys kalbą Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), vadovaujamos kanclerės Angelos Merkel, ekonomikos konferencijoje.

Iš Vokietijos J.Bushas vyks į Lenkiją ir Estiją, kur jam taip pat numatyta virtinė viešų ir privačių renginių.

Respublikonų gretose pamažu įsibėgėjančios varžybos dėl galimybės tapti partijos kandidatu prezidento rinkimuose rodo, kad partijos pirminių rinkimų debatų dėmesio centre bus užsienio politika, turint galvoje tebesitęsiančius neramumus Irake, pilietinį karą Sirijoje bei preliminarų susitarimą tarp Irano ir JAV bei penkių Amerikos sąjungininkų dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, kuriam įnirtingai priešinasi nemažai respublikonų.

Labai tikėtina, kad respublikonų kandidatui kovoje dėl Baltųjų rūmų teks suremti ietis su demokrate Hillary Rodham Clinton (Hilari Rodam Klinton), ėjusia valstybės sekretorės pareigas per pirmąją Baracko Obamos (Barako Obamos) kadenciją.

J.Busho pirmosios diskusijos apie užsienio politiką neapsiėjo be kalbų apie jo brolio sprendimą 2003-iaisiais surengti invaziją į Iraką, kurią nemažai kritikų įvardija kaip vieną pagrindinių priežasčių, pakursčiusių dabar tą regioną krečiančius neramumus, kurie padėjo iškilti džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“.

Nenorinčiam viešai kritikuoti brolio Jebui prieš šią kelionę, kuri jam bus viena sunkiausių politinių savaičių nuo tada, kai pernai gruodį užsiminė apie galimybę kandidatuoti į prezidentus, jau nekart teko ieškoti būdų, kaip suktis iš keblios padėties, kai jo buvo klausiama, ar jis būtų priėmęs tokį patį sprendimą dėl invazijos.

Patarėjai sakė, kad kelionės metu J.Bushas, pristatydamas savo požiūrį į pasaulio reikalus, sieks pabrėžti, kad JAV turi stiprinti santykius su savo sąjungininkėmis ir demonstruoti solidarumą su Rytų Europos šalimis, kurios yra demokratijos įgyvendinimo sėkmės pavyzdžiai.

Prognozuojama, kad kelionės metu bus daug kalbama apie Rusiją ir jos lyderį Vladimirą Putiną.

„Turime atkurti ryšius ir Europa ir paskatinti tas šalis būti savo nacionalinės gynybos dalimi tokiu metu, kai matome Rusiją veikiančią tokiose pasaulio dalyse, kuriose jos neturėtų būti“, - sakė J.Bushas praėjusią savaitę Mičigane.