Ribas nubrėžė komisija

Mažosios Lietuvos pavadinimas etninių regionų žemėlapiuose atsirado labai neseniai.

2014 m. sausio 30 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarime buvo įteisinti nauji terminai – Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija arba Sūduva, Žemaitija ir Mažoji Lietuva, kurios teritorija apibrėžta "tarp Priegliaus ir Nemuno žemupių". Šis apibrėžimas labai nustebino istorikus.

"Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas neatitinka realijų. Pagal jų versiją į naujai apibrėžtą Mažąją Lietuvą visiškai nepatenka Klaipėdos kraštas, dar klausimas, ar patenka Rusnės sala", – stebėjosi D.Elertas.

Mažosios Lietuvos vietovardžio buvo pasigesta dar prieš keletą metų. Esą, tuometės Kalbos komisijos narių nuomone, jis laikytas istoriniu, todėl, kaip ir kiti istoriniai vietovardžiai, į nutarimu tvirtinamą sąrašą nebuvo įtrauktas. Tačiau dėl to visuomenėje kilo svarstymų ir diskusijų.

"Iškilę klausimai išsamiai aptarti Šilutėje 2013 m. gruodžio 6 d. surengtoje konferencijoje "Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti?" Šilutiškiai teigė nepriimantys nuo pokario jiems primetamo vakarų žemaičių pavadinimo ir nuo Atgimimo laikų besistengiantys puoselėti tikrąjį savitumą, kurį atspindi etninė architektūra, tautinis kostiumas, kulinarinis paveldas, muzikinis folkloras, tautosaka, papročiai ir kt. Kalbos komisijai pasiūlyta papildyti nutarimą", – rašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aiškinamajame rašte.

Beje, Etninės kultūros globos taryba nepritarė siūlymui dabartinį regioną vadinti Klaipėdos kraštu.

Taigi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, priimdama nutarimą "Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimo", esą labiausiai rėmėsi etnologų, etnografų, istorikų ir kitų humanitarinių sričių specialistų patarimu ir siūlymu.

Kūryba nieko nekainuos?

Klausimas dėl etninio regiono pavadinimo, regis, nebekvestionuojamas, dabar belieka neaiškus tik pinigų, už kuriuos teks kurti heraldinį ženklą, klausimas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus parengtame rašte uostamiesčio tarybai paminėta, jog išlaidų sąmatos nėra. Lėšų šiam sprendimui įgyvendinti nereikės.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete, svarstant šį klausimą dar vasario mėnesį, išsakyta nemažai pastabų. Komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius nustebo, kad pateiktame projekte "nėra konkretumo dėl finansų".

"A.Šulcas sako, kad nepritars sprendimo projektui, nes negalima tvirtinti sutarties, kurioje nėra finansinių dimensijų, juo labiau kad sutartyje įrašytos tik 4 savivaldybės, nėra Pagėgių savivaldybės. K.Paškevičienė sako, kad čia kalba eina apie etninį regioną – Mažąją Lietuvą. Etninės kultūros taryba yra patvirtinusi etnografinio regiono žemėlapį. A.Šulcas sako, kad Klaipėda niekada nebuvo etninio regiono dalimi", – rašoma 2015 m. vasario 11 d. Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio protokole.

Šilutės savivaldybės vadovas V.Laurinaitis tikino, kad herbo sukūrimas kainuos nedaug, esą ne daugiau nei po tūkstantį eurų kiekvienai savivaldybei.

Tačiau herbus kuriantis dailininkas Kęstutis Mickevičius mano, kad tokios sumos, įvertinant ir istorinės medžiagos surinkimą, gali tikrai nepakakti.

Istorikas D.Elertas prisiminė apskričių egzistavimo laikmetį, kai irgi buvo sukurtos ir vėliavos, ir herbai. Ir tam tada buvo išleisti nemaži pinigai. Kur jie yra dabar, kam anie herbai, vėliavos bereikalingi?

Gal būtų galima panaudoti jau sukurtą Klaipėdos apskrities herbą dirbtinai sukurptam Mažosios Lietuvos regionui?

Lieka atsakyti į esminį klausimą, ar iš viso reikia kurti Mažosios Lietuvos herbą, kurio niekada nebuvo?