Praėjusią savaitę įsigaliojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas Vilko apsaugos planas. Šį svarbų vilkų populiacijos apsaugai ir reguliavimui dokumentą parengė ministro sudaryta darbo grupė – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, mokslininkų, gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“, medžiotojų ir ūkininkų organizacijų deleguoti atstovai.

„Naujasis planas pagaliau užkirs kelią karts nuo karto viešojoje erdvėje pasigirstančioms spekuliacijoms apie vilkų padėtį mūsų šalyje, ginčams, ar leisti juos medžioti ar neleisti ir pan. Numatytos konkrečios ir jų apsaugos, ir gausos reguliavimo priemonės bei sąlygos, kada jas galima taikyti“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Vilko apsaugos planas numato ne tik šios rūšies gyvūnų medžioklę ir apskaitą, kaip ir iki jo galiojęs 2012 m. patvirtintas Vilko populiacijos reguliavimo planas, kurį jis pakeitė, bet ir kitas apsaugos ir valdymo priemones. Tarp jų – ūkinių gyvūnų apsauga ir jiems padarytos žalos kompensavimas, brakonieriavimo kontrolė, vilkų trikdymo mažinimas, moksliniai tyrimai ir kt. Plane įvertintos populiacijai kylančios grėsmės ir numatyta, kaip jų išvengti ar sumažinti.

Vilkų populiacijos gausa visose trijose Baltijos šalyse reguliuojama kiekvienam medžioklės sezonui nustatant jų sumedžiojimo limitą. Limitų sistema Estijoje buvo įvesta 2002 m., Latvijoje – 2004 m, Lietuvoje – 2005 metais. Mūsų šalyje spalio 15 d. prasidedančiam naujam vilkų medžioklės sezonui jų sumedžiojimo limitą aplinkos ministras patvirtins jau pagal naujojo Vilko apsaugos plano nuostatas.

Plane iškeltas tikslas turėti 250-500 vilkų populiaciją, paplitusią didžiojoje šalies dalyje. Per pastarąjį dešimtmetį atliktų vilko populiacijos apskaitų pagal pėdsakus duomenimis, Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 200–300 vilkų.