Tą 2001-ųjų birželio 16-osios naktį Vilijampolės vidurinės mokyklos abiturientai šventė išleistuves. Jos vyko su Daktarų gauja siejamame skandalingajame "Villulos" bare.
Po vidurnakčio du abiturientai – aštuoniolikmetis A.Burakovskis ir devyniolikmetis K.Tepelys, pabėgę nuo šventėje dalyvavusių tėvų ir pedagogų, patraukė į netoliese esančią pernakt dirbusią alkoholinių gėrimų parduotuvę. Jos prieigose jie susitiko vieną iš savo aukų – kaimynystėje gyvenusią jauną moterį, kurią, teisėsaugininkų įsitikinimu, dėl berniukiškos išvaizdos greičiausiai palaikė paaugliu. Šiai nuo smūgio parkritus, pulta kraustyti aukos kišenes. Tačiau plėšikus užklupo moters ieškoti išėjęs kaimynas.

Inteligentų atžalos

Neblaivių abiturientų išpuolio reziumė – į krūtinę sužalotas užpultosios gelbėtojas, kuriam buvo 35-eri, neišgyveno. Jo ginamoji taip pat buvo sužalota peiliu – į šlaunį.
Grįžę pas bendramokslius, užpuolikai lyg niekur nieko šventė toliau. O kitą dieną ėmė jų prašyti duoti policijai melagingus parodymus – esą visą naktį praleido kartu.

Teisėsaugininkams demaskavus įtariamuosius, jų pedagogus ištiko šokas. K.Tepelio tėvas – buvęs Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos komisaras inspektorius tuo metu vadovavo vienai Kauno saugos firmai, budėjusiai per  abiturientų išleistuves. A.Burakovskis buvo meniškiausia šios laidos siela – vienintelis laikė dailės egzaminą. Jo tėvas – autotransporto įmonės mechaninių dirbtuvių viršininkas. Motina – inžinierė.

Galutinėje šio nusikaltimo tyrimo stadijoje kaltinamuoju nužudymu liko tik A.Burakovskis. K.Tepelys tapo kaltinamuoju tik dėl plėšimo ir chuliganizmo. Jis buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimu. A.Burakovskis – 10 metų nelaisvės. Tačiau pastarasis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko ir slapstosi iki šiol.

Studentų egzekucija benamiui

Jau vienuolika metų ieškomi ir Andrius Danilovas bei Gediminas Podžeckas, įtariami po studentų išgertuvių mirtinai suspardę benamį.

Aukos ir įtariamųjų keliai susikirto Vydūno al. esančiame KTU 15-ajame bendrabutyje. Karininko sūnus A.Danilovas buvo šios aukštosios mokyklos pirmakursis. G.Podžeckas tą 2002-ųjų sausį buvo atvykęs pas jį į svečius iš Kėdainių.

Devyniolikmečiai draugai su dar keliais A.Danilovo bendramoksliais tąnakt norėjo aplankyti šiame bendrabutyje gyvenusias merginas. Pusamžis benamis labai šaltą naktį čia bandė sušilti. Jaunuoliams užkliuvo, kad budėtojas leido benamiui pernakvoti ant fojė minkštasuolio, o jiems už keliamą triukšmą buvo iškvietęs policiją. Po to, kai pareigūnų buvo išprašyti laukan, jie grįžo atgal pro langą ir patys ėmėsi policijos funkcijų – išvyti benamį iš bendrabučio. Nors šis net nesipriešino, buvo nustumtas nuo laiptų kojos spyriu į nugarą. O kai parkrito – mirtinai užspardytas.

G.Podžeckas ir A.Danilovas dingo bylą perdavus teismui. Iš pradžių, prokuroro prašymu, jie buvo suimti, tačiau vėliau Kauno apygardos teismas patenkino įtariamųjų advokatų skundą ir panaikino Kauno miesto apylinkės teismo leidimą laikyti įtariamuosius už grotų. Atsižvelgta į tai, kad jie dar neteisti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir mokosi.

Kaunas buvo sukrėstas

Tarp ilgiausiai ieškomų asmenų – ir su prekybos centro "Rimi" kasinininkės-pardavėjos nužudymu siejamas Jonas Snieška. Jo paieška paskelbta prieš dvylika metų – iš karto po aštuoniolikmetės žūties, tada sukrėtusios visą Kauną.

Ji dingo pakeliui į savo namus V.Krėvės pr. Tą pačią naktį prie vieno prospekto penkiaaukščio buvo rasta leisgyvė nuogai išrengta mergina. Jos veidas buvo taip sužalotas, kad neįmanoma buvo nustatyti, kiek aukai metų. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai – dingusi aštuoniolikmetė.

Penkiaaukščio, prie kurio ji buvo rasta, gyventojai, pabudę tąnakt nuo merginai surengtos egzekucijos garsų, vėliau atsisakė bendrauti su teisėsaugininkais. Viena iš versijų – iš baimės. Įtariant šiuo nusikaltimu, buvo sulaikytas mikrorajone šeimininkavusios Aguoninių grupuotės vadeiva Klaidas Kanarskas. Teisėsaugininkų duomenimis, tuo metu šis narkotikus vartojęs asmuo vadovavo apie 70 žmonių gaujai. Dalis jų šiandien siejami su Kamuolinių nusikalstama grupuote.

Pritrūko įkalčių

K.Kanarskas tapo įtariamuoju, nes turėjo pagrindo merginai keršyti – apie slaptus jų santykius tapo žinoma jo sugyventinei.

Be to, teisėsaugininkams pavyko rasti liudytojų, papasakojusių, kad tą vakarą K.Kanarskas su J.Snieška laiką leido su dviem merginomis ir kažkam skambino bei grasino. O po to abu vyrai kažkur išvyko.

J.Snieškos nepavyko rasti iki šiol. Jis dingo iš karto po aštuoniolikmetės žūties. Kaip paaiškėjo, nuvykus pas J.Sniešką į namus – kartu su visomis savo nuotraukomis. Tada keltos dvi versijos: arba jis pasislėpė užsienyje, arba jo nebėra tarp gyvųjų. Neva juo, kaip nereikalingu liudytoju, galėjo atsikratyti bendrininkas.

Pritrūkus įkalčių, K.Kanarską teismas išteisino. Šis teigė, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo metu vakarojęs su policininkais viename mikrorajono bare. Be to, anot šią bylą tyrusių prokurorų, tuometės ekspertų galimybės buvo gerokai menkesnės negu dabar. Ir pasidavę visuomenės ir žiniasklaidos spaudimui, jie skubėdami galėjo sunaikinti labai svarbius įkalčius.

Senaties terminas padvigubėjo

Ieškant įtariamųjų įvairiais nusikaltimais taip pat galioja senaties terminas. Nors ir teigiama, kad pasislėpus senaties skaičiavimas sustoja.

Tačiau vis tiek yra riba, po kurios teisti asmens už kadaise padarytą nusikaltimą nebegalima. Priklausomai nuo to, koks tuo metu galiojo Baudžiamasis kodeksas (BK) arba jo pataisymai.

Kaip jau užsiminta, pagal senąjį, iki 2003-iųjų gegužės 1 d. galiojusį BK tas terminas buvo penkiolika metų. Vadinasi, ir R.Zamolskio, jeigu jis nebūtų padaręs naujų nusikaltimų Rusijoje, byla privalėjo būti išnagrinėta teisme iki 2016-ųjų spalio.

Naujasis kodeksas iš pradžių leido teisti kitam žmogui gyvybę atėmusį ir daugiau nusikaltimų nepadariusį asmenį ne vėliau kaip po 20 metų. Dabar jau ši kartelė pakelta iki 30 metų.

Nauja slaptavietė – Norvegija

Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininko Kęstučio Galinio, besislapstantys įtariamieji surandami įvairiais būdais.

Jie ištraukiami į dienos šviesą ir pasitelkus aktyvias paieškos priemones, kaip buvo G.Petriko ir H.Daktaro atvejais. Ir sulaikomi darant naujus nusikaltimus, kaip nutiko R.Zamolskiui. Ir įkliuvę užsienyje už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar smurtą artimoje aplinkoje. O kartais – tiesiog atėję į Lietuvos ambasadas pasikeisti nebegaliojančių dokumentų.

Dažniausiai tokie pranešimai gaunami iš Jungtinės Karalystės arba Airijos. Anksčiau dominavo Ispanija. Tačiau pastaruoju metu daugėja tokių atvejų Skandinavijos šalyse, ypač – Norvegijoje.

K.Galinis pritarė prokurorų pastebėjimui, kad viena didžiausių problemų – skelbiant įtariamųjų paieškas, dažnai tenka verstis tik su dokumentinėmis jų nuotraukomis, kurios būna darytos seniai. Tik ieškant R.Zamolskio buvo kreiptasi į Lenkijos ekspertus, kad šie sukurtų pasendintą jo portretą. Nors, kaip paaiškėjo po sulaikymo, šis buvo mažai panašus į popo barzdą užsiauginusį ir masyvų sentikių kryžių ant krūtinės pasikabinusį Rusijoje siautėjusį R.Zamolskį.