Savivaldybėje parengtas ir gyventojams pristatytas Triukšmo prevencijos veiksmų planas. Dokumente atskleidžiamos triukšmingiausios miesto vietos ir demaskuojami didžiausi triukšmadariai. Nors tylos išsiilgę senamiesčio gyventojai jų problemos sprendimo būdų plane neras, tačiau numatyta, kaip apsiginti nuo ilgalaikio triukšmo.

Problema – transportas

Triukšmo prevencijos veiksmų planą parengė Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyrius.

„Šis planas yra rengiamas ne šiaip sau, o Europos Sąjungos direktyva, kuria reglamentuojamas Lietuvos triukšmo valdymo įstatymas“, – informavo Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Pačiauskaitė.

Pašnekovės teigimu, svarbiausia plano paskirtis – numatytos triukšmo prevencijos priemonės.
Siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų verta imtis, kad triukšmo lygis uostamiestyje taptų mažesnis, atlikti tyrimai, kurių metu nustatyti didžiausi triukšmautojai.

I.Pačiauskaitė patikino, jog didžiausią triukšmą mieste sukelia autotransportas, todėl visos prevencinės priemonės yra orientuotos į probleminių gatvių remontą – kelio dangos atnaujinimą, naujų eismo reguliavimo priemonių įrengimą, sankryžų renovaciją.

„Prie šių priemonių priskiriami ir alternatyvūs sprendimai – dviračių infrastruktūros plėtra mieste, gyventojų raginimas atvykti į specialią aikštelę, iš kurios jie iki tikslo toliau keliautų dviračiu ar pėsčiomis. Didžioji dalis priemonių yra orientuotos į autotransporto keliamo triukšmo mažinimą“, – vardijo vyriausioji specialistė.

Sveikatai nekenkia

Vienos iš plano rengėjų teigimu, planuojama ne tik mažinti triukšmą, bet ir gintis nuo jo – įrengti apsaugines tvoreles, sveikatos priežiūros centruose vykdyti renovaciją ir įrengti daugiau stiklinių paviršių, pakeisti langus.

„Pačių triukšmingiausių vietų uostamiestyje išskirti negalima. Patys karščiausi taškai – pagrindinės gatvės, visa aplinkinė ir centrinė teritorija, kurioje vyksta geležinkelio transporto eismas, pagrindinės miesto sankryžos, uosto bei aplinkinės teritorijos bei didžiausios pramonės įmonės“, – sakė pašnekovė.

Sveikatos apsaugos skyriaus atstovė nuramino, jog uostamiestyje tokių objektų, kur nuolatinis triukšmas galėtų pakenkti žmogaus sveikatai, nėra.

Tačiau erdvių, kuriose yra tikimybė, jog netikėtas momentinis triukšmas gali pabloginti klausą, iššaukti ūmesnę lėtinių ligų būklę ar turėti įtakos sunkių ligų atsiradimui – esama.

„Yra vietų, kur momentinis garsas gali turėti ir skaudesnių pasekmių nei ilgalaikis, tačiau nežymus garso normos viršijimas“, – pastebėjo I.Pačiauskaitė.