Ketvirtadienį mirė Lietuvos dvasininkas, disidentas ir politinis veikėjas monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Monsinjoras pastaruoju metu sirgo. Jam buvo 90 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį išreiškė užuojautą dėl monsinjoro A. Svarinsko mirties.

Pasak šalies prezidentės, neišsižadėjęs religinės ir tautinės veiklos, A.Svarinskas iki paskutinių dienų kovojo už kiekvieno žmogaus teisę tikėti, laisvę mąstyti ir kalbėti, nuolat ragino būti su Lietuva ir rūpintis jos ateitimi.

„Tai buvo ypač stiprus ir sukrečiančią sovietmečio tikrovę patyręs žmogus, išgyvenęs nuolatinius persekiojimus, kankinimus, nesi baigiančius trėmimus ir kalėjimus“, – sakoma valstybės vadovės užuojautoje.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė savo ir Seimo vardu taip pat išreiškė užuojautą.

„Lietuva neteko atsidavusio ir iškilaus katalikų dvasininko, atkaklaus kovotojo už tėvynę Lietuvą, nuoširdaus ir gėrį skleidusio žmogaus. Alfonso Svarinsko gyvenimas nebuvo lengvas, jam teko patirti tremties ir lagerių rūstybę. Tačiau ne skaudi gyvenimo patirtis atsispindėjo jo veide ir visoje esybėje, o žmonėms dalinama šviesa ir išmintis“, – rašoma Seimo pirmininkės užuojautoje.

Seimas plenariniame posėdyje tylos minute pagerbė A.Svarinsko atminimą.

A.Butkevičius dėl monsinjoro mirties išreiškė užuojautą Kauno arkivyskupijai, visai katalikų bendrijai, laisvės kovotojams, Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos žmonėms.

„Dvasine šviesa spinduliuojanti Monsinjoro asmenybė, Jo drąsa, ryžtas ir kompromisų nepripažįstanti kova už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Jo gyvenimas ir veikla ugdant mūsų Tautos žmones, ypač jaunimą, religine ir tautine dvasia, rūpinimasis kovos už laisvę atminimo įamžinimu paliks ryškų braižą Lietuvos istorijoje“, – teigė A.Butkevičius užuojautos laiške.

Monsinjoras A. Svarinskas prisidėjo prie Sąjūdžio gimimo žmonių širdyse, sako Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas.

„Jisai drąsino žmones nebijoti, nesusigūžti. Jo tikėjimas buvo tikrai nepalaužiamas, kai daugelis jau vis dėlto suabejojo, kad nieko nebebus (...). Jo besąlygiškas ištikimybės liudijimas yra pati žaviausia dovana Tėvynės laisvei. Jo žodžiai formavo žmonių sąmonę ir sąžinę tais gūdžiais sovietiniais metais“, – kalbėjo K.Kėvalas.

Anot jo, žmonės A.Svarinsko pamokslus nešėsi „širdies gilumoje ir gimė pirmiausia širdžių Sąjūdis, o vėliau gimė ir Sąjūdis, kuris išėjo į gatves“.

K.Kėvalas taip pat pabrėžė, kad monsinjoras A.Svarinskas buvo neeilinė asmenybė, visą gyvenimą likęs ištikimas savo pašaukimui – liudyti tikėjimą ir laisvę.

„Šitas ištikimybės liudijimas per visą gyvenimą, nepaisant siaubingų net 20 metų kalėjimo, rodo, kad žmogus gali būti toks pajėgus“, – dėstė jis.

Disidentas A.Svarinskas tarybiniais metais aktyviai dirbo pogrindyje, buvos areštuotas ir nuteistas, kalėjo lageriuose.

1991– 1992 metais jis buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas.