Paniro į feisbuką

Vizualią reklamą kandidatai iškeitė į virtualią. Visi septyni pretendentai turi savo feisbukus ir interneto svetaines, kai kurie net ne po vieną.

Aktyviausias – Artūras Zuokas, jis turi tinklaraštį, internetinį dienoraštį, asmeninį bei Vilniaus mero feisbukus, kur "chronologiška tvarka išdėstyti pamąstymai".

Zigmantas Balčytis bene vienintelis iš visų kandidatų neturi feisbuko. Bet jo internetinę svetainę galima skaityti keturiomis – lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Kandidatas sutelkė 9,5 tūkst. gerbėjų.

Artūras Paulauskas savo svetainėje kritikuoja Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir deklaruoja NATO svarbą. Rinkimų šūkiai – standartiniai.

Ignalinos meras Bronis Ropė plačiai reiškiasi asmeniniame feisbuke, kuriame galima rasti net rinkimų anekdotą: "Mere, kažkas iškabino jūsų plakatus Ignalinos mieste šiandien, bet užrašė blogą pavardę, kažkoks Balčytis".

Originaliai su Velykomis savo socialinio tinklalapio lankytojus pasveikino dar vienas kandidatas į prezidentus:
"Davė Dievas Puteikį, duos ir duonos".

Beje, N.Puteikis pakvietė kurti rinkimams skirtą laikraštį ir prisidėti idėjomis bei materialiai.

Kandidato Valdemaro Tomaševskio rinkimams skirtą puslapį galima rasti tik įvedus jo pavardę internete lenkų kalba. Jo feisbukas irgi lenkų kalba, bet asmeniniame tinklalapyje rinkimų kampanijos faktiškai nėra.

Tačiau lietuvių kalba yra įregistruoti dar du feisbukai "Valdemaras Tomaševskis – Lietuvos gėda" ir "Lietuva be Tomaševskio".

Dabartinės Prezidentės D.Grybauskaitės socialiniame tinklalapyje labai daug informacijos – nuo margučių popietės Trakuose ir apsilankymo turguje prieš Velykas iki svarbiausių susitikimų su pasaulio lyderiais. Tiesioginės politinės reklamos nėra.

Dvigubi standartai?

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia pastebėjęs, kad rinkimų kampanijai šį kartą kandidatai ypač aktyviai naudoja interneto socialinius tinklus.

"Socialiniams tinklams politinės reklamos reikalavimai, tokie kaip dienraščiams, radijui ar televizijai, netaikomi. Nors kai kas bando juos prilyginti visuomenės informavimo priemonėms. Juk ten rašo patys kandidatai, tad ir piniginių srautų tvarkymas kitoks. Tačiau kyla kiti klausimai, ką ten galima, ko negalima rašyti", – svarstė Z.Vaigauskas.

Ir šį kartą, likus parai iki rinkimų, kai bet kokia rinkimų agitacija draudžiama, socialiniuose tinkluose ji galės lietis nevaržoma.

"Mes gauname skundų dėl politinės reklamos socialiniuose tinklalapiuose, mums kažkiek jie užkliūna. Bet socialinis tinklas skiriasi nuo žiniasklaidos priemonių, kur žmonės siekia rasti bendrą informaciją. O ką mes galime padaryti, jeigu žmona agituos ar savo draugams siuntinės reklamines žinutes?" – klausė Z.Vaigauskas.

Kandidatų rinkimų braižas

Politologas L.Bielinis pripažino, kad aktyviau rinkimų kampanija vyksta internete, tačiau esą nereikia pamiršti, kad aktyviausi yra tie rinkėjai, kurie žiūri televizorių, skaito laikraščius ir apie kandidatus diskutuoja su kaimynais ar pažįstamais.

"Prezidentės D.Grybauskaitės administracinis resursas rinkimų kampanijos išnaudotas maksimaliai. Netgi patys menkiausi įvykiai susieti su Grybauskų kaimu tampa informacija, žinia, kuri visiškai neesminė", – pabrėžė L.Bielinis.

Tik A.Zuoko ir N.Puteikio rinkimų kampanija yra išsiskirianti bendrame fone. Neabejojama, kad jie pritrauks dalį rinkėjų.

"Abu jie puikiai supranta, kad nelaimės prezidento rinkimų, neišeis net į antrą turą, bet žino, kad vienam jų artėja savivaldos rinkimai ir reikia išlaikyti pozicijas Vilniaus miesto taryboje, o kitam – netrukus Seimo rinkimai. Todėl tiek A.Zuokas, tiek N.Puteikis per prezidento rinkimus akcentuoja dėmesį į save, tikėdamiesi pergalės kituose rinkimuose", – dėstė L.Bielinis.

Panaši ir B.Ropės situacija. Savivaldybių rinkimai – jo galutinis tikslas. Esą jis nesitiki laimėti prezidento rinkimų, tačiau per šiuos rinkimus save pateiks ir taps ryškiu lyderiu savivaldos rinkimuose.

V.Tomaševskis daugiausia orientuojasi į lenkus ir rusakalbius, todėl elgiasi racionaliai. Politologo teigimu, jis suvokia, kad įtikinti lietuviškai kalbančiuosius jam yra labai brangu ir sudėtinga, todėl apsiriboja tais rinkėjais, kurie jam palankūs.

"A.Paulauskas kritikuoja dabartinę Prezidentę. Tačiau jei ta kritika yra dalykiška, o stilius neperžengia moralės ribų, ji galima. Bet kai per kritiką bandoma save išskirti iš kitų kandidatų, nemanau, kad galima laimėti rinkimus", – mano L.Bielinis.

Z.Balčyčio kampanija labai santūri, kai kurie ekspertai net suabejojo, ar jis pats nori prezidento posto.

"Socialdemokratai stengiasi dirbti su rinkėjais neeskaluodami jokių skandalų, tai – jų stilius, Z.Balčytis jį atitinka. Yra ramus, nuoseklus, neskandalingas. O tai priimtina daugeliui žmonių", – mano politologas.

L.Bielinis mano, kad antras prezidento rinkimų turas veikiausiai bus, nes Z.Balčyčio populiarumas auga.