Likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki pirmojo Lietuvos prezidento rinkimų turo, rinkėjai palikti nežinioje. Ši rinkimų kampanija – neįprastai vangi, aktyviau kandidatų vilionės kol kas vyksta tik virtualioje erdvėje, net politinės reklamos stovai uostamiestyje lig šiol boluoja tušti.

Kandidatai ignoruoja rinkėjus

55 politinės reklamos stovus Klaipėda nuomoja iš privačios bendrovės, kuri laimėjo šią paslaugą konkurso būdu.

Už 45 tūkst. litų verslininkai mėnesiui miestui išnuomojo konstrukcijas ir privalo jas prižiūrėti, kol vyks rinkimų kampanija, kad politinė reklama nebūtų nudraskyta, o patys stovai – nenuversti.

Tačiau šį kartą jiems rūpesčių ne itin daug. Ant šių stendų iki šiol nėra nė vieno kandidato reklaminės iškabos.
Klaipėdos savivaldybės Rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius sakė, kad kandidatų atstovai jau gali kabinti politinę reklamą, tačiau nesuprantama, kodėl jie to nedaro.

"Čia ne mūsų kompetencija. Jeigu jie tuo nesinaudoja, tai ką darysi. Mes gi jų neraginsime agituoti", – teigė V.Greičius.

Politinė pelkė

Viešųjų ryšių bendrovės vadovas Linas Kontrimas neslėpė, kad iš esmės prezidento rinkimų kampanijos neturime, yra tik žmonės, kurie patys išsikėlė kandidatais ar juos iškėlė partijos, ir viskas.

"Rinkimai – nuobodūs, debatų nėra, politinis spektaklis nevykęs, vadinasi, arba aktoriai blogi, arba nėra auditorijos. Šiuo atveju akivaizdu, kad kandidatai net nesistengia išjudinti apatiškų rinkėjų. Vizualinės reklamos visiškai nėra, tik turtingesni kandidatai įdarbino televiziją ar internetą", – mano L.Kontrimas.

Esą politikai turi užvesti visuomenę, stengtis paveikti rinkėjų nuomonę. Teigiama, kad tokia rinkimų kampanijos pilkuma tęstis nebegali ir tikrai dėl visko nėra kalti apatiški rinkėjai.

"Liūdna klausytis apie kažkokius proveržius "Lietuva 2030", tai – pigi mantra, kuri net ne Lietuvoje sukurta ir dargi blogai išversta į lietuvių kalbą. Visa kampanija kol kas primena politinę pelkę – neįdomi, vangi, klampi", – įsitikinęs L.Kontrimas.

Strategija – vangi reklama

Pasak politologo Lauro Bielinio, rinkimų kampanija kol kas rami, jokių aistrų ar ekscesų išties nematyti.

"Tačiau ta ramybė turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Nes visuomenė negirdi kandidatų, jie nėra tokie aktyvūs, kokie turėtų būti prieš rinkimus. Prisiminkime, kaip aštriai rinkimai vyko, kai laimėjo Algirdas Brazauskas, kai pirmąją kadenciją laimėjo Valdas Adamkus", – priminė L.Bielinis.

Anot politologo, galbūt kandidatai ir jų štabai laukia paskutinės akimirkos, esą tokia yra jų strategija, smogti paskutiniu akimirksniu ir įtikinti visus vienu žingsniu. Galbūt jie mano, kad vienintelis būdas laimėti rinkimus – neišsišokti.

"Politinės jėgos supranta, kad prezidento rinkimai yra vieno asmens rinkimai. Ir tas asmuo pagal Lietuvos Konstituciją nėra toks įtakingas ir reikšmingas mūsų valstybei, kaip Seimas ar Vyriausybė. Galbūt todėl ir toks požiūris į prezidento rinkimus. Jie įvyks, kandidatai yra, bet didžioji dalis dėmesio bus skirta kitiems rinkimams", – įsitikinęs L.Bielinis.

Politologas džiaugėsi, kad vyksta nors šiokie tokie debatai per televiziją. Esą rinkėjai turi girdėti ir matyti, kaip kalba ir kokius argumentus dėlioja kandidatai.

"Debatai leidžia pamatyti ir išgirsti kiekvieną kandidatą, tai yra labai gerai. Tačiau gaila, kad debatai buvo vangūs, gal kandidatai atsargūs, gal rinkimų situacija tokia paprasta, kad jie nemato reikalo dramatizuoti", – svarstė L.Bielinis.

Kandidatų nemedžiojo

Spaustuvės savininkas klaipėdietis Saulius Jokužys pripažino, jog šį kartą negavo nė vieno politinės reklamos užsakymo.

"Spausdinimui produkcijos neturime. Gal dar ne pats karščiausias metas, nors anksčiau tokiu laiku jau būdavo užsakymų. Bet dabar laikai keičiasi ir nebespausdiname politinės reklamos. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad spausdintos produkcijos mažėja", – pabrėžė S.Jokužys.

Spaustuvės vadovas tikino, kad vizualinę reklamą keičia televizija, radijas, internetas.

"Gal reikėjo tuos būsimus prezidentus medžioti, bet mes to šiemet nedarėme. Antra vertus, paskui įsisuka biurokratinė mašina, kai tenka atsiskaitinėti už kiekvieną išspausdintą politinį bukletą ar plakatą. Tiesą sakant, mes to nebenorime", – neslėpė liberalesniais užsakymais užimtas verslininkas.

Anot S.Jokužio, spaustuvininkams pati pelningiausia prezidento rinkimų kampanija buvo prieš 10 metų. O prieš keliolika metų jam yra tekę spausdinti reklamą net Rusijos politikams.