Per krizę siautėjęs bankrotų taifūnas slūgsta nenoriai ir netgi įsismarkauja nauja jėga – Kauno regione bankrotą paskelbusių įmonių pernai, palyginti su 2012 m., pagausėjo 24 proc.

Neatlaikė konkurencijos

Kaunietė Regina Č. (pavardė redakcijai žinoma) kelerius metus prekiavo atvežtiniais drabužiais, turėjo nedidelę parduotuvę. "Šiek tiek pervertinau savo jėgas, skolinausi apyvartinėms lėšoms, pirkau prekių, tačiau nesugebėjau grąžinti kredito, nes apyvarta vis smuko", – skėstelėjo rankomis bankrutavusi verslininkė. Ji mato kelias savo nesėkmės priežastis. "Manau, kad esu išstumta stambesnių prekybos tinklų, kurie pradėjo siūlyti daugiau pigesnių drabužių, dažnai skelbia išpardavimus. Visada stiprūs konkurentai buvo ir dėvėtų drabužių prekiautojai", – kalbėjo moteris.

Verslininkė užsiminė, kad prie sunkumų prisidėjo ir padidintas atlyginimo minimumas. "Turėdamas mažą apyvartą negali daug skirti pardavėjų atlyginimams. Reikia uždirbti ne tik tą tūkstantį litų, bet ir dar beveik antrą tiek darbuotojo atostogoms, mokesčiams. Mažai įmonei tai sudėtinga", – teigė Regina Č.

Kaune – nemenkas šuolis

Kredito rizikos vertinimo įmonės "Creditreform Lietuva" atliktos analizės duomenimis, Kauno apskrityje bankrutuojančiomis pernai paskelbtos 276 įmonės – 24 proc. daugiau nei užpernai. Šis augimas didesnis nei šalies vidurkis. Visoje šalyje bankrotų pernai pagausėjo 14 proc.

Pasak "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, Kauno apskrityje pusė bankrotų augimo teko prekybos ir transporto priemonių remonto šakai – jų bankrutavo 86, kai užpernai – 59. "Pastebime, kad Kaune labai nukentėjo į vidaus rinką besiorientuojantys didmenininkai, kurių gausa Kauno regionas visada išsiskyrė. Tai lėmė mažmeninės prekybos stambėjimas, maržų mažėjimas ir apyvartinių lėšų trūkumas", – mano R.Trumpa.

Įsigali stambieji

E.Trumpa pastebi, kad statybinių medžiagų, buities prekių, drabužių prekybos rinkos žaidėjai koncentruojasi, įsigali stambesnės bendrovės. "Tai viena priežasčių, kodėl Kaune pagausėjo mažųjų ne maisto prekių mažmeninės prekybos bankrotų, kai kituose regionuose gausesni yra maisto prekių įmonių bankrotai", – sakė R.Trumpa.

Pasak jo, dar viena bankrotų pagausėjimo priežasčių yra tai, kad žmonės drąsiau imasi verslo, nors rinka auga lėčiau. "Kaune ir Vilniuje pastaraisiais metais steigėsi ypač daug bendrovių, todėl ir bankrotų šiuose miestuose daugiau. Tai matyti ekspedijavimo, maitinimo ir kai kuriose paslaugų šakose, kur yra maži įėjimo į rinką barjerai", – aiškino R.Trumpa.
Iš viso Kauno apskrityje vykdoma 811 bankroto bylų, iš jų Kaune – 629.

Prasta verslo aplinka

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taip pat akcentuoja, kad didelis bankrotų pagausėjimas po krizės pirmiausia kilo dėl gausiai besisteigiančių įmonių. "Valdžia priėmė nemažai palankių įmonei steigti įstatymų. Mažosios bendrijos gali įsikurti be jokio įstatinio kapitalo, todėl sparčiai pradėjo daugėti ne tik bendrovių, bet ir bankrotų", – įsitikinęs D.Arlauskas.

Jo nuomone, priėmusi palankius verslo pradžiai įstatymus, valdžia nesiėmė tolesnių verslo aplinkos gerinimo žingsnių. "Didžiausia problema yra ne įkurti, o išlaikyti verslą gyvybingą. Patekome tarp valstybių, kuriose galima lengvai įkurti bendrovę, bet dabar atrodo, kad geriau sunkesnis steigimo etapas nei prasta verslo aplinka", – kalbėjo D.Arlauskas.
Pasak jo, geriau būtų, jei pradedantieji verslą gautų mokesčių lengvatų. "Mažas įmones slegia apyvartinių lėšų trūkumas, nes vidaus paklausa vis dar labai menka, o bankai ir toliau sunkiai teikia kreditų", – vardijo verslininkų rūpesčius D.Arlauskas.

Kirto mažiesiems

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Donatas Žiogas pastebi, kad dėl padidinto minimalaus darbo užmokesčio gausiai bankrutuoja mažosios įmonės, kurių apyvarta nedidelė. "Ypač tai aktualu mažų miestelių, kaimų parduotuvių savininkams, kuriems tapo neįmanoma išlaikyti pardavėjas arba mažų gamybos įmonių darbininkus", – teigė D.Žiogas.

Jo teigimu, daug tokių įmonių nerado papildomų lėšų algoms ir kartu didesniems mokesčiams.

"Be to, praėję keleri metai smaugė didelėmis kuro, energetikos kainomis", – pastebėjo D.Žiogas.