Į Klaipėdos miestą sugrįš tradicinės burvalčių (kurėnų) vėtrungės. Gruodžio 18 dieną uostamiesčio Taryba pritarė klaipėdiečio žurnalisto Deniso Nikitenkos idėjai kitus metus Klaipėdoje skelbti Vėtrungių metais ir organizuoti su vėtrungėmis susijusius renginius.

Siūlant skelbti Vėtrungių metus atsižvelgta į tai, kad tradicinės Kuršių marių kurėnų vėtrungės yra unikalus pasaulyje mažosios architektūros ir paveldo simbolis, kuris Klaipėdos mieste dėl nesuprantamų priežasčių yra visai nenaudojamas.

"Klai­pė­dai ver­ta su­sig­rą­žin­ti vė­trun­ges, su­kur­ti nau­ją, gra­žią ir il­ga­lai­kę tra­di­ci­ją. Įreng­ti mies­te vė­trun­gių alė­jas, nau­jai su­kur­ti ne­beiš­li­ku­sias vėtrun­ges su klai­pė­die­tiš­kais ženk­lais, ku­rių gal­būt pa­sau­ly­je jau ne­bė­ra niekur. O 2014-ai­siais planuojame reng­ti se­mi­na­rus, moks­li­nes ir pra­kti­nes kon­fe­ren­ci­jas apie vė­trun­ges, jų is­to­ri­ją, Kur­šių ma­rių vie­to­vių he­ral­di­ką, įtrau­kiant į šią veik­lą ir mo­ki­nius, dar­že­li­nu­kus, visus metus skir­ti vė­trun­gių rea­bi­li­ta­ci­jai uos­ta­mies­ty­je ir joms po­pu­lia­rin­ti. Vė­trun­gės ša­lia van­dens ga­li tap­ti tuo nepa­mirš­ta­mu ir nuo­tai­ką pra­skaid­ri­nan­čiu vaiz­di­niu, ku­rį pir­miau­sia ir ilgiausiai įsi­mins vis gau­siau uos­ta­mies­tį lan­kan­tys už­sie­nio tu­ris­tai", - teigė idėjos autorius D.Nikitenka.

Burvalčių vėtrungių atsiradimo pagrindas – 1844 metais anuometinio laivybos Kuršių mariose inspektoriaus ir buvusio Klaipėdos burmistro Ernsto Vilhelmo Berbomo išleistas įsakymas visiems Kuršių marių žvejams privaloma tvarka ženklinti savo laivus kukliais stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. 2014-aisiais sukaks 170 metų nuo šio įsako išleidimo.

„Klaipėda negalėjo ir negali būti tradicinių burvalčių vėtrungių užribyje bei ignoruoti šio simbolio, kaip yra iki šiol,“ - teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Remiantis istoriografine medžiaga, dabartinei Klaipėdos administruojamai teritorijai buvo priskiriami 5 ženklai: Kopgalio (Smiltynės), Klaipėdos, Bomelsvitės, Valdiškosios Vitės (vok. Amtsvite) ir Smeltės. Šie ženklai yra vienas iš žemiausios pakopos, naudotos ir užmirštos heraldikos Klaipėdoje, vienas iš istorinių paveldo paminklų bei pagrindas, kuris leido atsirasti spalvingosioms burvalčių vėtrungėms.

Kuršių marių žvejai ilgainiui minėtus ženklus ėmė puošti įmantriais medžio raižiniais, pjaustytomis ir degintomis lentutėmis, kurios išsivystė į tradicines burvalčių vėtrunges.

Todėl 2014 metų paskelbimas Vėtrungių metais turi istorinį pagrindą bei gali būti panaudojamas kaip pretekstas grąžinti į Klaipėdos visuomeninį gyvenimą vėtrunges, kurios buvo neatsiejamas Kuršių marių žvejų laivyno atributas XIX a. vid.-XX a. pradžioje.

Šiuo metu Klaipėdoje medinių kurėnų vėtrungių yra vos kelios: dvi kabo prie privačių namų, dvi – ant kurėnų stiebų. Tuo tarpu Kuršių nerijoje vėtrungių alėjose, ekspozicijose po atviru dangumi, prie namų yra per šimtą.