Baltijos valstybės ketvirtadienį Vilniuje nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministerijos atstovas BNS informavo, kad Latvija ir Estija toliau prieštarauja Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės.

„Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą. Na, turbūt suprantate, kad iki sausio 1 dienos jau nebus įsteigta bendra įmonė“, - BNS sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.

Pasak jo, kiti nesutarimai dėl akcininkų sutarties yra neesminiai ir vienaip ar kitaip bus išspręsti, tačiau atšakos iki Vilniaus klausimas lieka probleminis.

„Jie kažkodėl nelaiko, kad tai (Vilnius - BNS) yra „Rail Baltica“ dalis, kad tai sutarta ministrų pasirašytoje deklaracijoje. Mes ją kitaip skaitome, kad dėl to visgi yra susitarta. (...) Kam į deklaraciją įrašyti Vilnių, jei bandoma nueiti į šalį“, - aiškino A.Jackus.

Pasak jo, jei kaimyninės valstybės traktuoja, kad deklaracijoje nesutarta dėl Vilniaus, galima traktuoti, kad Latvija ir Estija taip pat negali statyti papildomų jungčių iki oro uostų ir kitų objektų, nes jos deklaracijoje taip pat nepaminėtos.

„Tačiau nemažas pasiekimas yra jau vien tai, kad mes visi susėsime ir pakalbėsime sausio 10 dieną sostinių klausimu“, - apibendrino ministerijos atstovas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad šiemet įmonės įsteigti tikriausiai nepavyks, tačiau, pasak jo, tai papildomų problemų nesukels, nes svarbiau aiškiai susitarti dėl akcininkų sutarties.

33 proc. bendros įmonės turėtų valdyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė.

Rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „ Rail Baltica2 “ įmonės steigimo.

Bendras " Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje - apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

"Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.