Kinas

“Jausmų galia”: scenarijus kaip Keris ir Keris kaip scenarijus

Geriausias visų laikų filmų penkiasdešimtuke pagal interneto kino kritikus. Originaliausias scenarijus šiemet. Įdomiausias montažas. Nepriekaištinga Džimo Kerio ir Keitės Vinslet vaidyba. Šimtai kino gurmanų komplimentų. Ir labai mažos, kaip filmo su populiariausiu planetos komiku, pajamos pasaulio kino teatruose.

„Jausmų galia“ – drąsus kino eksperimentas, įžengiantis į vis stipriau plintančią juostų apie atminties praradimą ar ištrintus prisiminimus teritoriją. „Prisiminti pavojinga“ – bulvarinis niekalas, „Visados kaip pirmą kartą“ – kentėtinas, „Novo“ – užvedantis, „Drugelio efektas“ – „vežantis“, „Memento“ – šedevras... Be abejo, tai labai subjektyvi hierarchija, kuri netrukus pasipildys dar keliais naujais projektais. Bet ar jie „perspjaus“ „Jausmų galią“... gilumu ir kartu – paprastumu... Hmm... “nekorumpuotų’“ scenaristų, nepardavusių dūšios beskoniams kino dešrainiams, yra varganai maža.

Tačiau kad „Jausmų galios“ scenaristas Čarlis Kaufmanas – vienas iš išrinktųjų, klausimų nekyla. Kartais jis per daug myli save – kaip „Adaptacijoje“, kartais - pasiduoda muzikiniam transui kaip „Žmogaus prigimtyje“, tačiau kartais pataiko į genialumo dešimtuką - kaip nepakartojamoje juodojoje komedijoje „Būti Džonu Malkovičiumi“.

„Jausmų galios“ režisierius – Mišelis Gondrai taip pat iš ekstremalų gaujos. Teko matyti jo režisuotus vaizdo klipus ir „hip – hopui“, ir ekstremaliajai Bjork. Protingai išsidirbinėja, jungdamas kameros posūkius ir montažo fokusus. Žodžiu, „Big One“ kino pragaro virtuvėje.

Todėl „Jausmų galioje“ į vietas surikiuoja keistai suformuotą aktorių – garsenybių komandą. Sudėlioja juos išmušdamas iš standartinių kiautų. Elaidžijos Vudo šventojo berniuko veido išraiška ištrinama be kompiuterinių, efektų. Kirsten Dunst pamiršta kaip vaikšto skaistuolės, ir atvirai demonstruoja, ką daro išgėrusi Britni Spyrs. Džimas Keris su Keite Vinslet – absoliutūs maumai. Užtat mylintys ir užstrigę sparčiai dylančios atminties lifte. Titrai, ir tie elgiasi nenormaliai, apie pradžią mus informuoja kone po pusvalandžio. Kol kažką pradedi gaudyti, urzgi kaip šuo. Bet greitai gauni užtarnautą kaulą į pašonę ir išsprogdinęs imi vizginti akis.

Pamilo du keistuoliai vidury tamsios nakties vienas kito keistumus. Tačiau pasipainiojo trečias – ir merginos atmintis išgaravo į kompiuterio kabelius. Naujausios technologijos suėda mūsų prisiminimus ir rytą, po operacijos, kurią vykdo supermoderni firma, pabundame švarūs kaip kūdikiai. Iš pirmo žvilgsnio smagu – nei kompleksų, nei eksmylimųjų, nei nuoskaudų. Prasideda nauja olimpiada su naujomis galimybėmis laimėti didįjį prizą. Iš antro žvilgsnio nekas, be prisiminimų jaučiamės kaip kanapės. Netekęs Klementain meilės, Džoelis sumąsto atsikratyti skaudžiu smegenų turiniu. Bet vos prasidėjus trynimo seansui, jis pajunta meilę buvusiajai ir trauką gražiausiam gyvenimo laikui. Čia startuoja ir tikrasis gero kino šou. Džoelis su Klementain bėga, o kompiuteris trina sienas, žmones, knygas. Jie slapstosi vaikystėje, o kompiuteris kaip blogoji ragana tyko ir po lova, ir ant ledo. Psichologijos ir meilės seansas su vizualiaisiais efektais ir pusiau „gyvu“ filmavimo būdu lyg garsiojoje „Dogmoje“. Keris taip pat moka ir žaviai susidvejinti, ir sugrįžti į vaikystę. Ir jei „Jausmų galioje“ „kompas“ ir žmogus - priešai, kuriant filmą jie tobulai susidraugavo, kas šiuolaikiniame kine nutinka itin retai. O kadangi taip nutiko „Jausmų galiai“, pats geriausias dalykas, kuris gali nutikti šiam šauniam filmui, – tai jūsų pasirodymas kino salėje. Tai ne reklama kino platintojams, tiesiog norisi, kad išradingi kūriniai sulauktų vertintojų. Ir kad Džimą Kerį visiškai kitokį pamatytumėt. O jei filmas tikrai patiks, kaip kino vertintojas kokiame nors vasaros baliuje galėsite pasigirti ragavę aukščiausios rūšies šampano iš ekrano...