Kinas

katinas ant podiumo

Labai norėtųsi sugrįžti į vaikystę ir į “Katiną su skrybėle’’ pažvelgti vaiko, o ne tūkstančius filmų “suvalgiusio’’ priekabaus kritiko akimis. Ko gero, kiekvienas kino teatrus pasiekiantis filmas, skirtas jaunajai publikai, pasmerktas bent jau vidutiniam populiarumui. Todėl daugelis vaikiško kino kūrėjų nebeieško naujų vėjų ekrane, o tą pačią prekę suvynioja į dailesnę pakuotę. Nes pliušiniai meškinai ir katinai amžini kaip vaikystė.

Be vargo galima surašyti kokius dvidešimt punktų, kuriais naudodamiesi Holivudo “kalviai’’ gamina kino ledus vaikučiams. Filme turi būti milijonas spalvų, groti linksma “tirli - pirli’’ muzikėlė, reikia tipiškų „blogiukų“ ir „geručių“, bent vieno tobulai nugrimuoto garsaus komiko, mokančio gražiai pasimaivyti.

Su “Grinču’’ tai pavyko - filmas emociškai buvo šaltokas ir prigrūstas vizualių efektų bei dekoracijų. Tačiau juostoje buvo neginčijama meno vertybė - universalusis Džimas Keris, sugebėjęs savo “charizma’’ pramušti kostiumo kiautą. O “Katinas su skrybėle’’ gerokai prisvilo. Bent jau ciniško suaugusio kino žiūrovo akimis.

Kūrinys, pagal kurį pastatytas filmukas, išsitenka septyniasdešimties puslapių knygelėje. Kino laikas - tik valanda ir dvidešimt minučių, bet prailgsta kaip “Titanikas’’. Kaip trys “Titanikai’’. Pirmoji klaida - režisierius Bo Velšas iš tiesų yra garsus kino dekoracijų dailininkas. Kurių galų juo pasitikėjo prodiuseriai, neaišku... Gal juos pakerėjo “Vyrų juodais drabužiais’’ filmavimo paviljonai?

Pabaigai - keletas “katiniškų’’ faktelių - vizualiai gražus, bet emociškai tuščias filmukas patenka į “garbingiausią’’ pačių blogiausių visų laikų juostų šimtuką bei apdovanotas “prestižiškiausia’’ kino premija - “Auksine aviete’’. Dar pasisekė, nes buvo nominuotas aštuonioms.