Bankai rengiasi lito devalvacijai. Tokį įspūdį gali susidaryti klientai, sumanę keisti paskolos valiutą. SEB banke nuo gegužės vidurio to daryti nebegalima. Kiti bankai įvairias galimybes dar tik svarsto.

Prezidento įsakymas

Kalbų apie galimą lito devalvaciją išgąsdintas vilnietis V.S. (pavardė redakcijai žinoma) nusprendė pasiteirauti, kokiomis sąlygomis SEB bankas pakeistų jo turimos būsto paskolos valiutą iš eurų į litus. Tačiau banke vyras išgirdo, kad nuo gegužės 13 d. jokių pakeitimų daryti nebegalima. Nei apie paskolos valiutos, nei apie palūkanų perskaičiavimo laikotarpio keitimą negali būti net kalbos. Klientų aptarnavimo vadybininkas skolininkui paaiškino, kad balandžio pabaigoje buvo gautas paties banko vadovo įsakymas, draudžiantis keisti paskolas paėmusių gyventojų sutartis. Tie patys nuostatai galioja ir verslo klientams.

Tiesa, dokumente numatyta, kad išskirtiniais atvejais galima daryti išimtis, tačiau tam turi pritarti keli bankų departamentai. Taigi privatiems klientams perrašyti ir pakeisti būsto paskolų sutartis beveik neįmanoma.

"Dar pasitikslinau, ar negalima keisti tik paskolų, paimtų eurais, valiutos. Tačiau vadybininkas pranešė, kad nuo gegužės vidurio negalima daryti jokių pakeitimų. Buvau šokiruotas. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas, vadybininkas paaiškinti negalėjo. Man kyla tik viena mintis – bankas, ko gera, taip rengiasi artėjančiai lito devalvacijai", – svarstė pašnekovas.

Oficialiai niekas nesikeitė

Dienraščio žiniomis, tokį sprendimą priėmė speciali komisija, kuriai vadovauja pats SEB banko prezidentas Audrius Žiugžda.

Tiesa, SEB banko atstovai šią informaciją neigia. Bankininkai neslepia dar labiau sugriežtinę kreditavimo sąlygas, tad pakeisti paskolos valiutą dabar yra gerokai sunkiau nei prieš porą mėnesių. Tačiau banko darbuotojai dienraštį tikino, kad nei įsakymo, nei minėtos komisijos nėra, o klientų prašymai keisti kreditų sutartis ir toliau priimami bei svarstomi. Kiekvienas atskiras atvejis dėl sutarties sąlygų keitimo yra vertinamas individualiai, ir atsižvelgiant į tai, kokias sąlygas klientas nori keisti, bankas iš naujo įvertina kliento ir paskolos riziką esamomis rinkos sąlygomis.

"Paskolos valiutos keitimas nebuvo ir nėra veiksmas, kuris atliekamas automatiškai kiekvienam, kuris dėl to kreipiasi. Paskolos valiutos keitimą bankas traktuoja kaip vienos paskolos grąžinimą ir naujos paskolos išdavimą bei vertina visas su tuo susijusias rizikas. Todėl išduodamas naują paskolą bankas iš naujo įvertina kliento riziką, bendrą padėtį tarpbankinėje skolinimosi rinkoje, paties banko patiriamas išlaidas, atsirandančias dėl kredito sąlygų keitimo. Tam tikrais atvejais bankas gali nesutikti keisti sutarties sąlygų", – aiškino SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

Gintis turi patys

Taigi, regis, bankai nesunkiai ras priežasčių nesutikti perrašyti paskolų sutarčių. Atsakymą į klausimą, ar bankas gali vienašališkai nuspręsti neleisti klientams keisti kredito valiutos, mėginome surasti komercinių bankų veiklą prižiūrinčiame Lietuvos banke. Čia išgirdome, kad Lietuvos bankas nereguliuoja komercinių bankų ir jų klientų santykių.

"Bankininkystė – tai verslas, kaip ir bet kuris kitas. O kiekviena sutartis ar jos keitimas – tai dviejų šalių susitarimas. Mes negalime kištis. Reikia žiūrėti, ar paskolos sutartyje yra įtvirtinta galimybė keisti kredito valiutą. Jei klientas jaučiasi nuskriaustas, tam yra vartotojų apsaugos tarnybos ir teismai, į kuriuos galima kreiptis", – teigė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Įspėja, bet keičia

Kiti didieji šalies bankai tikina tokių drastiškų priemonių nesiėmę, tačiau pripažįsta reaguojantys į mažiausius rinkos pokyčius ir svarstantys įvairias galimybes, kurios padėtų apsisaugoti nuo nuostolių.

"Mes, kaip ir anksčiau, leidžiame klientams keisti paskolos valiutą, jei klientas supranta užsienio valiutos riziką ir yra finansiškai pajėgus ją prisiimti. Visada rekomenduojame žmonėms skolintis ta valiuta, kuria jie gauna pajamas. Čia sena tiesa, kurią rasite bet kuriame ekonomikos vadovėlyje. Aišku, jeigu klientas nori pasiskolinti eurais ar pakeisti litais paimtos paskolos valiutą, mes jam sudarysime tokią galimybę, tačiau jo pajamos turėtų būti gana didelės, kad galėtų padengti netikėtą valiutos svyravimą", – aiškino "DnB Nord" banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Sigitas Žutautas.

Tiesa, jis pripažino, kad smulkaus paskolų sąlygų keitimo būna kone kiekvieną mėnesį.

"Swedbank" ir "Danske" bankų atstovai taip pat patikino, kad būsto kreditų valiuta ir toliau yra keičiama.

Stasys Jakeliūnas, nepriklausomas finansų analitikas

Abejočiau, ar banko atsisakymas keisti paskolos sutarties sąlygas gali būti sietinas su devalvacijos rizika, nors ekonominis pagrindas tam yra. Tokie sprendimai turbūt labiau susiję su noru apsisaugoti nuo naujų įsipareigojimų klientams ir grėsmių, susijusių su blogosiomis paskolomis. Kiekvienas sutarties sąlygų keitimas bankui reiškia galvos skausmą, nes dabar labai sunku ką nors prognozuoti, ekonomikos padėtis vis dar nestabili. Gal bankas tiesiog nenori, kad klientai elgtųsi neapdairiai, taptų nemokūs ir pridarytų jam nuostolių? Kartais sustoti, nieko nedaryti ir kurį laiką palaukti yra geriau, nei pulti ką nors keisti.

Kita vertus, gali būti, kad tai susiję su Latvijos ekonomine padėtimi. Kaimynų šalies ūkis vos laikosi, tenai devalvacijos rizika reali. Jei latviai paleistų latą, devalvacijos rizika padidėtų ir pas mus. Tačiau devalvacijos grėsmės nematau. Net Latvijoje tai nelabai tikėtina. Jei tai įvyktų, šokas būtų bankams, privačiam sektoriui, įmonėms, gyventojams. Ne visi jį atlaikytų. Daug rodiklių tektų perskaičiuoti, sutartis perrašyti, pasikeistų gyvenimas šalyje, kiltų socialinis ir politinis chaosas. Dėl to nemanau, kad valdžia ryšis nuvertinti valiutą.

Lito stiprybė – Lietuvos reikalas

Vakar Seime buvo pateiktos Lito patikimumo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad oficialų lito kursą būtų galima pakeisti tik pritarus Seimui. Iki šiol tokį sprendimą galėjo priimti Lietuvos bankas, suderinęs su Vyriausybe. Manoma, kad priėmus tokias įstatymo pataisas, nebūtų galima per naktį nuspręsti devalvuoti litą.

Oficialūs Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai šykštūs komentarų galimos lito devalvacijos klausimu – valiutos kurso peržiūrėjimą jie vadina šalies vidaus politikos dalimi ir viešoje erdvėje diskutuoti apie tokio sprendimo galimus pranašumus ar trūkumus nelinkę.

Briuselio ekonominių tyrimų institucijos "Bruegel" mokslo darbuotojas Zsoltas Darvasas konstatuoja, kad krizė Baltijos šalims jau padarė daug žalos: sparčiai didėja nedarbas, skurdas, plečiasi bankrutuojančių įmonių gretos. Tačiau sunkmetis, anot jo, gali priversti vyriausybes imtis reformų, kurių jau seniai reikėjo.

Paklaustas, ar lito devalvavimas nebūtų paspirtis greičiau išbristi iš ekonominės krizės, Z.Darvasas atsakė matąs daugiau argumentų, kodėl keisti valiutos kurso nereikėtų. Jis atkreipia dėmesį į Baltijos šalių siekį tapti euro klubo valstybių narėmis ir pataria nekeisti krypties. Esą pastangos siekti anksčiau įsivesti eurą gali būti vaisingos, nes Europos institucijos Baltijos šalis mato platesniame nei konkrečių kriterijų kontekste.

"Rusija gali turėti ketinimų pasinaudoti krize plėsdama savo įtaką naujų ES narių ir šalių kandidačių teritorijose", – vieną iš argumentų, kodėl didžioji Europa turėtų globoti Baltijos šalis, nurodė Z.Darvasas.

Dienraščio žurnalistų kalbinti oficialūs Europos institucijų pareigūnai pabrėžė, kad nedevalvavusi valiutos Lietuva laimėtų daugiau. Esą bet koks valiutos kurso peržiūrėjimas galėtų turėti tik trumpalaikį teigiamą efektą. Tačiau kai kurie Europos Komisijos pareigūnai, kalbėdami neoficialiai, negalėjo užtikrinti, kad Lietuvai įsivedant eurą nebus peržiūrėtas lito ir naujos valiutos santykis. Taigi vis dar lieka tikimybė, kad lito vertė sumenks paskutinėmis jo gyvavimo dienomis.

Parengė Rūta Stankevičiūtė