Bendrovė "Maxima LT" skelbia parduodanti žemės sklypus su detaliaisiais planais ir statybos leidimais. Patiems statyti parduotuves prekybininkams nebeapsimoka.

Apsisprendė nespaudžiami?

Didžiausią šalies mažmeninės prekybos tinklą valdanti "Maxima LT" viešai paskelbė parduodanti komercinės paskirties žemės sklypus su detaliuoju planu, statybos leidimu ir net nuomos sutartimi. Turtą siūloma įsigyti įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose. Netruko pasklisti kalbos, kad Konkurencijos tarybos nubausti prekybininkai jau bando atsikratyti nereikalingo turto.

Įmonės atstovai kategoriškai paneigė, kad šie siūlymai kaip nors susiję su Konkurencijos tarybos sprendimu apriboti prekybininkų plėtrą.

"Norime atkreipti dėmesį, kad patys atlikome vidinį patikrinimą ir jo duomenis perdavėme Konkurencijos tarybai. Savo iniciatyva pasiūlėme įsipareigojimą atsisakyti prekybos plotų keliuose miestuose, nes, kaip taryba ir nustatė, dėl mūsų vykdomos koncentracijos kai kur gali kilti su konkurencija susijusių problemų. Mes patys pasiūlėme konkrečius skaičius, kiek mažinti prekybos plotą, ir taryba juos patvirtino", – tikino bendrovei "Maxima LT" atstovaujantis teisininkas Arkadij Freidenzon.

Taupus verslo modelis

Prekybos tinklo plėtra esą toliau vykdoma pagal planą, o žemės pardavimas tėra vienas jos etapų. "Maxima LT" įsipareigoja išsinuomoti prekybos plotą parduotuvėse, kai šios bus pastatytos.

Bendrovės Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Mužienė atskleidė, kad toks verslo modelis leis sutaupyti sunkiais laikais.

"Prekybininkai dažniausiai parduotuves stato savo lėšomis, be to, reikia prižiūrėti statybas – tai neefektyvu. O mūsų Plėtros departamentas parduos žemes ir išsinuomos jau pastatytas parduotuves", – teigė L.Mužienė.

Pajuto paskolų brangimą

Plėtros departamento direktorius Andrius Kmieliauskas pridūrė, kad tokiu būdu taip pat siekiama išgryninti ir optimizuoti įmonės veiklą pagrindinį dėmesį skiriant ne naujų objektų statybai, o pačiam prekybos procesui.

Anot jo, daugelyje Europos šalių šia praktika vadovaujamasi jau seniai ir ji pasiteisina. Tiesa, jis taip pat pripažino, kad keisti veiklą skatina ir gerokai pabrangusios bankų paskolos, mat daugelis parduotuvių buvo statoma ne tik įmonės, bet ir skolintomis lėšomis.

Neinvestuos nė cento

Nekilnojamojo turto ekspertai sutinka, kad atėjus sunkmečiui ir bankams sugriežtinus skolinimosi sąlygas šis verslo modelis – bene pats geriausias. Esą čia dar viena "Maximos" verslo pamoka – būdas, kaip gauti prekybinį plotą neinvestavus nė vieno cento.

"Jie parduoda žemę, gauna pinigų, ką dabar padaryti gana sunku, nes bankai nenoriai finansuoja projektus, kiti už juos pastato parduotuves, kurias nuomoja tiems patiems prekybininkams. Puikus planas – "Maximai" nereikia rūpintis statybomis, o pirkėjai užtikrinti, kad turės kam išnuomoti pastatus. Aišku, visai kitas klausimas yra nuomos kaina, ir kas numatyta toje nuomos sutartyje, ar tai statytojams apsimokės. Bet iš principo šis modelis naudingas abiem pusėms", – aiškino bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Jis taip pat patvirtino, kad Vakarų šalyse tokia praktika įprasta.

Konkurentai nesnaudžia

Antrą pagal dydį Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą "Iki" valdanti bendrovė "Palink" toliau plečia veiklą ir ketina išsinuomoti bei įsigyti naujų patalpų.

Konkurencijos taryba gavo "Palink" pranešimą, kuriame bendrovė teigia ketinanti išsinuomoti penkias patalpas Vilniuje, tris Panevėžyje, dvi Šiauliuose ir vieną Marijampolėje, taip pat įsigyti patalpas, esančias Merkinėje (Varėnos rajonas).

Spalio pradžioje Konkurencijos taryba jau patenkino "Palink" prašymą išsinuomoti tris komercines patalpas Šiauliuose, po vieną Garliavoje ir Vilniuje, taip pat įsigyti patalpas, esančias Ramygalos miestelyje (Panevėžio rajonas) ir Vilniuje.