Priekrantės žvejai nebenori būti atstumtieji

Baltijos jūros priekrantės žvejai galės lengviau konkuruoti rinkoje. Per tris mėnesius liepta pakeisti smulkiąsias žvejybos įmones diskriminuojančius įstatymus.

Nori į atvirą jūrą

Konkurencijos taryba nustatė, jog draudimas išplaukti mažiesiems žvejų laivams toliau nei už 20 metrų gylio linijos (izobatos ribos) sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas.

Anot tarybos, toks draudimas privilegijuoja didžiuosius laivus. Atviroje Baltijos jūroje žuvų ištekliai yra kur kas didesni nei priekrantėje.

Tą patvirtina ir menkių žvejybos kvotų paskirstymo proporcijos. 95 procentai menkių kvotos atitenka žvejojantiems atviroje jūroje ir penki procentai priekrantės žvejams.

Žlugdė verslą

Žvejybos plotų skirstymas į priekrantę ir atvirą jūrą išliko nuo tarybinių laikų. Didieji žvejybos laivai negalėjo lįsti į priekrantę, o mažieji – į atvirą jūrą.

Pastaraisiais metais kai kurie priekrantės žvejai nusipirko naujus laivus. Jų galimybės leidžia plaukti ir toliau į jūrą.

Priekrantės verslinės ir reakreacinės žuvininkystės asociacijos prezidentas Viktoras Butavičius teigė, jog negalėdami išplaukti į tolimesnius vandenis žvejai patirdavo nuostolių.

„Tai žlugdė mūsų verslą. Turėjome sėdėti ir laukti, kol į mūsų teritoriją atplauks žuvys. Jų čia ir taip beveik nėra. Didieji traleriai išgaudydavo žuvis tolimesniuose plotuose, o mes likdavome be nieko“,– piktinosi V.Butavičius pernai Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus priimtu įsakymu.

Konkurencijos tarybos sprendimu, Žemės ūkio ministerija per tris mėnesius privalo atsisakyti diskriminuojančių nuostatų.

Žvejybos Baltijos jūroje departamento atstovai nenori su juo sutikti. Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Rusakevičius tvirtino, kad šis sprendimas tikrai bus apskųstas teismui.

Anot pašnekovo, panaikinus draudimą priekrantės žvejams išplaukti į tolimesnius vandenis, reikės perskirstyti menkių kvotas. Iš didžiųjų žvejybos tralerių teks atimti dalį kvotos.

„Su tuo atviroje jūroje žvejojančios įmonės tikrai nesutiks“,– svarstė A.Rusakevičius. Anot jo, sugrius visa iki šiol gerai veikusi sistema. „Pagal ją žvejai buvo suskirstyti į priekrantės ir atviros jūros žvejus. Kiekvienam iš jų nustatytos taisyklės, žuvų kvotos. Dabar atsiras ir trečiasis segmentas,– piktinosi A.Rusakevičius.

Mušdavosi dėl žuvų

Konkurencijos tarybos pareigūnai pripažino, kad Konkurencijos įstatymą pažeidžia ne tik draudimas mažiesiems laivams plaukti toliau į jūrą, bet ir žvejybos ploto suskirstymas į barus. Iš viso priekrantėje žvejoja 98 įmonės. Visas jų žvejybos plotas suskirstytas į 29 barus. Kiekvienas žvejas galėjo gauti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esantį žvejybos plotą.

Priekrantės žvejų asociacija reikalauja menkių gaudymo kvotas skirstyti ne pagal tradiciškai nusistovėjusias proporcijas, o atsižvelgti į pažangesnius žvejybos būdus ūdomis ir aplinką tausojančiais tinklais.

Bet Žvejybos Baltijos jūroje departamento atstovai mano, jog ir šis sprendimas netinkamas.

„Iki šio suskirstymo pakrantėje vyravo chaosas. Ten, kur susidarydavo migruojančių žuvų būrys, suplaukdavo beveik visi priekrantės žvejai. Jie mušdavosi, pjaustydavo vieni kitiems tinklus, kad tik gautų geresnę vietą“,– prisiminė Žvejybos Baltijos jūroje departamento žvejybos reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.